Apie knygas ir gyvenimo džiaugsmą
Dienos pastebimai šviesėja ir ilgėja, o drauge su saule grįžta ir energija ir nuotaika ir visa kita, kas telpa į tokį giedrą žodžių junginį gyvenimo džiaugsmas. Aš kaip ir nežinau, kurie žmonės yra turtingesni - tie, kurie gyvenimo džiaugsmo niekada nepraranda, ar tie, kurie praradę ir vėl suranda, bet palaikau antrąją grupę ir pati jai priklausau. Juk kiekvienas praradimas yra kelias į atradimą, kiekvienas kelias į naują atradimą yra gera pamoka. Neverk pametęs, nesidžiauk suradęs šįryt suprantu kaip - džiaukis pametęs, džiaukis suradęs, nes pamesti ir surasti yra daug didesnis džiaugsmas negu niekados nesužinoti, ką tai iš tiesų reiškia. Žodžiai, žodžiai... Man kartais pačiai baisu dėl to, ką ir kaip kalbu. Taip būna, kai galiausiai supranti žodį esant galingu įrankiu - prisiminkim, kad ir žodis žeidžia ... O visai neseniai man buvo labai lengva įvairius žodžius interpretuoti per aštriai ir susižeisti. Bet visa tai, kas buvo bloga, vieno žmogyčio pagalba aš jau seniai sudėliojau į dailiai kaustytas skrynutes, užrakinau ir išmečiau į šulinėlį vienoje senamiesčio kavinių. Anksčiau niekad netikėjau, kad saviįtaiga veikia, bet pasirodo, gali. O gal tai šaltas oras gaivinantis smegenis ir saulė, besiridinėjanti žeme nuo pat ryto?
Nežinau ar čia todėl, kad šiltai ir patogiai gyvenu, bet visiškai nebijau tų baisenybingų -27 ar -30 :) Tebūnie, kaip jau minėjau, šąlant dienos ir naktys giedresnės. O mes sėdim sau vakare po penkiom ,,kaldrom", žiūrim tą paslaptingai gražią, įsimylėtą animaciją ir valgom pusiau karamelinius ledus. Šaltai šilta, jauku, skanu ir gera kompanija. Ko daugiau žmogui norėti?
Ech, puikus tas gyvenimas, kai Universitetas suteikia savaitėlę užtarnautų atostogų. Tada atsiranda laiko ir gali miegoti kiek telpa, mąstyti kiek telpa, ir pavalgyti spėji kaip mama sako - kaip žmogus ir dar daug malonumų tokių kaip skaitymas, rašymas sau ir susitikimai su senais draugais ir knygų knygų knygų paieškos knygynėliuose. Todėl stengiuosi nesinešioti grynųjų, o pamačius senamiestyje Rotą ar Mint Vinetu, neužsukti. Kažkokia indėniškai magiška vieta tas Mint Vinetu, aš Jums sakau. Tokios tobulos atmosferos be meilės magijos nesukursi. :)
Kalbant apie knygas - šįkart apie jų pavidalus ir realų svorį - poroje mano lentynų jų visai nedaug, bet nuojauta kužda, kad kažkas keiksis labai, kai visas jas ateinantį sekmadienį reikės pervežti į naują būstą. O jame tiek daug lentynų... Svajonė pamažu išsipildo. Liks daug vietos, kurią su laiku būtinai reikės užpildyti.:)
Taip. Paskutinė savaitė mano senuosiuose (bet ne seniausiuose) namuose, kur praleidau daugiau nei metus. Nesakysiu, kad viduje niekas nekirba - kirba visos ašaros ir visi juokai, ir akimis fotografuoju sienas, norisi jas išsinešti kartu su prisiminimais, giedrais ir žavingais. Et, bet menki tatai yra gyvenimo džiaugsmo trukdžiai. Juk rengiamės perjungti programą...
O čia šiek tiek kavos su ,,Le cafe" klipuku. :)
Nežinau ar čia todėl, kad šiltai ir patogiai gyvenu, bet visiškai nebijau tų baisenybingų -27 ar -30 :) Tebūnie, kaip jau minėjau, šąlant dienos ir naktys giedresnės. O mes sėdim sau vakare po penkiom ,,kaldrom", žiūrim tą paslaptingai gražią, įsimylėtą animaciją ir valgom pusiau karamelinius ledus. Šaltai šilta, jauku, skanu ir gera kompanija. Ko daugiau žmogui norėti?
Ech, puikus tas gyvenimas, kai Universitetas suteikia savaitėlę užtarnautų atostogų. Tada atsiranda laiko ir gali miegoti kiek telpa, mąstyti kiek telpa, ir pavalgyti spėji kaip mama sako - kaip žmogus ir dar daug malonumų tokių kaip skaitymas, rašymas sau ir susitikimai su senais draugais ir knygų knygų knygų paieškos knygynėliuose. Todėl stengiuosi nesinešioti grynųjų, o pamačius senamiestyje Rotą ar Mint Vinetu, neužsukti. Kažkokia indėniškai magiška vieta tas Mint Vinetu, aš Jums sakau. Tokios tobulos atmosferos be meilės magijos nesukursi. :)
Kalbant apie knygas - šįkart apie jų pavidalus ir realų svorį - poroje mano lentynų jų visai nedaug, bet nuojauta kužda, kad kažkas keiksis labai, kai visas jas ateinantį sekmadienį reikės pervežti į naują būstą. O jame tiek daug lentynų... Svajonė pamažu išsipildo. Liks daug vietos, kurią su laiku būtinai reikės užpildyti.:)
Taip. Paskutinė savaitė mano senuosiuose (bet ne seniausiuose) namuose, kur praleidau daugiau nei metus. Nesakysiu, kad viduje niekas nekirba - kirba visos ašaros ir visi juokai, ir akimis fotografuoju sienas, norisi jas išsinešti kartu su prisiminimais, giedrais ir žavingais. Et, bet menki tatai yra gyvenimo džiaugsmo trukdžiai. Juk rengiamės perjungti programą...
O čia šiek tiek kavos su ,,Le cafe" klipuku. :)
