Pranešimai

Rodomi įrašai nuo sausis, 2015

Mano langas gražus

Vaizdas
Persikraustėm. 50 metrų nuo namo - geležinkelio bėgiai. Už jų - futbolo stadionas ir amžinas angliškų samanų pavasaris. Vidiniame kieme kartais apsireiškia šuo ir katinas (ne mūsų, bet kaip ir mūsų). Pirmas aukštas, bet labai kitaip nei lietuviškame daugiabutyje. Apskritai, šviesu ir jauku. O vakar snigo, bandžiau fotografuoti, bet kažką pamiršau įjungti (aš ir technika = nieko gero). Gražūs apšviesti medžiai: devynios vakaro ir šviesos nuo stadiono. Lyg būtų keturios Ir visada naktimis apšviesti krūmai už lango Ir stadiono šviesos

ATA Nyka-Niliūnas grįžo į amžinybę

Vaizdas
Vakar mirė Alfonsas Nyka - Niliūnas. Vienas iš išrinktųjų poetų, kuriam Dievas davė ir drebtelėjo. Tragiškos ir drauge švelnios, kupinos paradoksų ir ypatingai pilnos, sukrečiančios ir paguodžiančios lyrikos genijus išėjo amžinybėn. Reikia paleisti. Ir pasidžiaugti tuo, kiek daug Jo mums liko. Kaip ir Liūnės, Marcelijaus Martinaičio, Bitės, Justino Marcinkevičiaus, Granausko, Apučio ir kitų...  Visa karta traukiasi nuo mūsų, tolsta, iškvėpia paskutinį sykį ir grįžta į amžinybę laukti savo brangiausių. Išnyksta valstybių sienos, vandenynų ribos, net ir toliausiai išsibarčiusieji pareina.  Iš poezijos antologijos "Žemė", Vilnius: Vyturys, 1991: Nameliai prie upės Norėčiau tau surasti paliktus iš džiaugsmo namelius Prie upės, šniokščiančios krauju,  Kad vieną valandą galėtum ten gyventi ir neliūst,  Ir vieną valandą sapnuot tyloje jų; Išgirst pavasarį ir jo šauksmus gilius,  Neramų rudenį, niūniuojantį niūriai, Po to palikt prie upės šniokščiančios

Paukščių revoliucijos belaukiant

Vaizdas
Hunger Games! Taip taip taip! Suskaičiau ir tai! Tiesa, šiuo metu kaupiuosi trečiai romano daliai ir trečiam filmui. Kodėl? Todėl, kad rekomendavo Zit ir radau Amazone knygų bibliotekoje. Kaip? Kartais įspūdingai, kartais nuobodžiai. Jei būčiau nemačiusi filmų, įspūdis liktų didžiulis. Ne paslaptis, kad šie romanai iki šių dienų vedliai - nuolatos "pakopijuojami" kitų romanistų. Suzanne Colins padirbėjo iš peties ir "Young Adult" bei "Fantasy" kategorijos pasipildė.  Bet tai kaip? Pirma dalis labai gerai. Bent jau anglų kalba, lietuvių - neskaičiau. Pradėjusi antrą dalį skambinau Zit. ir sakiau, kad pagrindinė veikėja baisiai kvaila ir knyga tinka tik šešiolikmečiams. Jie gal ir jaučia atgarsį, aš visai ne. Paskui suvokiau, kad gerai sukurtas charakteris turi ir nervinti! Iš tiesų, juk paaugliai nervina kaip ir pagrindinė veikėja su savo "spjaunu - bučiuoju" variantais. Bet ne charakteriuose šių knygų jėga. Jėga slypi siužete, kuri

Fotografai irgi turi žmonas: Nick Alexander' "The Photographer's Wife"

Vaizdas
Vis dar slepiuosi nuo realybės romanuose. Skaitymo laikas vakarais vis ankstyn ir ankstyn... Ir kuo gi čia baigsis? Yra toks šiek tiek popsinis, šiek tiek moderniai vertingas romanas "The Photographer's Wife". Jo autorius anglas (Rit. - jis iš Margate) Nikas Alexanderis (Nick Alexander') savo pirmą romaną parašė 2004 metais. Iki šiolei išleido dar 10 romanų, sulaukusių moterų palankumo ir kaip nupasakoja visažinė Vikipedija ,,has traveled widely" ir gyveno ne tik Karalienės šalyje, bet ir USA bei Prancūzijoje. Gimė 1964-tais, todėl apie moteris jau, matyt, kažką išmano. Iš tiesų, vyriškas žvilgsnis šiam moteriškam romanui suteikia originalumo. Nors mokykloje mums sakydavo "rašydamos, merginos, neapsimeskite vyrais", Nikas, štai, kuo puikiausiai kuria net ne vienos, o visų penkių moterų personažus toje pačioje knygoje. Tiesa, visos jos giminės. Taigi, suprantama, kad tas moteriškumo trūkumas, kurį turi pagrindinė veikėja Barbara keliauja iš kartos

Kas būna, kai...

Vaizdas
Kas būna, kai mėgini draugei nusiųsti kačiukų video, bet įmeti nuorodą ne tam žmogui? Kas būna, kai nori spėti į parduotuvę, bet baigi darbą likus 5 minutėms iki jos uždarymo? Kas būna, kai per dieną suvalgai po kilogramą bananų? Kas būna, kai sužinai, kad jau išrasti knygų kvapo kvepalai. p.s. Dom. sako, kad tai pelėsių ir klijų kvapas, aš - kad rašalo ir popieriaus. Kas būna, kai po dviejų dienų išskrendi į Lietuvą, bet turi krūvą nebaigtų darbų? Kas būna, kai persistengi su interviu ir jis, vietoj 4 lapų užima 9? Kas būna, kai pradedi skaityti neįdomią knygą ir nenori jos padėti į šalį vien dėl ambicijų? Kas būna, kai supranti, kad daugiau nei du mėnesius gyvenai be druskinės ir pipirinės? Kas būna, kai rašai apie Slovakiją ir slapčia labai labai užsinori ten nukeliauti? Kas būna, kai labai nori katino, bet per daug nori, kad turėtum? Kas būna, kai tave pelnytai ima vadinti "drama queen"? Ir kas būna, kai sapnuoji cepelinus, duoną ir balandėlius vienoj lėkštėj?

Kai moterys išteka už karo: War brides

Vaizdas
War brides arba karo nuotakos - terminas, vartojamas karo metais (WW1 ir WW2) sudarytoms santuokoms tarp karių ir užsieniečių pavadinti. Vienas didžiausių tokių fenomenų - amerikiečių karių ir vokiečių vedybos Antrojo pasaulinio karo metais. Tai sukėlė didžiulę vokiečių moterų emigraciją į JAV paskui savo vyrus. Ir susirasti šią informaciją mane paskatino knyga. Tiesiog stora stora Helen Bryan knyga "War brides", kuri pasakoja apie penketą karo nuotakų ir kai kurių iš jų susitikimą jau po 2000-ųjų. Tiesa, ne visos veikėjos vokietės, ne visi vyrai amerikiečiai - šioje knygose karo nuotakų terminas kiek išplečiamas, nes karo nuotakomis imamos vadinti moterys, kurios tiesiog susituokė karo metais.  Veiksmas vyksta prieš Antrąjį pasaulinį karo metais ir praėjus pusei amžiaus po jo. Iš pradžių minties eiga atrodo gana sudėtinga, kadangi kiekviename skyriuje pasakojama vis kitos merginos gyvenimo istorija. Alice Osbourne - mažo miestelio Anglijoje Crownmarsh Prior