Pranešimai

Rodomi įrašai nuo rugsėjis, 2013

gyvenimas rudenį

Pilies gatvė aštuntą ryto tuštutėlė kaip bažnyčios šventorius pirmadieniais ir nuo grindinio jau ledėja kojos. Rudenį, kaip ir visada, jaučiu kylantį iš žemės, palaipsniui kandantį į pėdas, kelius, rankas, o vakarykščio ryto keisčiausiais prisiminimas - garas praeiviams iš burnos. Ir iš mano. Nes aš irgi gyvenu, tik regis stabtelti vis sunkiau. Užtat kokios brangios tos akimirkos su Garcia Lorca troleibuse, ant kelių, su Dekameronu (knygyno kolegų dovana) sekmadienį, pasislėpus po apklotais ir šventai įtikėjus, kad laikas manęs nežino, nemato, kad sustos besidairydamas ir dar valanda kita bus skirta tik skaitiniams, kuriems rengiausi taip sunkiai, kad iškepiau du pyragus – slyvų ir obuolių – ir žiūrėjau pro praviras balkono duris į beržus, mėgindama sučiupti rudenį purtantį lapus, vasaros kaitros derlių. Visa kita gerai, tik taip greitai. Palikau neskaitytas knygas knygyne, kur praėjimais galėtų vaikščioti ir milžinai –-maždaug trijų-keturių metrų. Betonas po jų kojomis net nesuaižėt