Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2014

Miestas, kuriame gyvena romantikai

Vaizdas
Pamažu įsimyliu. Nors ne Paryžius ir ne Edinburgas, bet ramus, malonus ir gražus! Na, ne toks kaip Vilnius, bet savotiškai kitaip gražus. Taip, tai mūsiškis Saint Albans. Nor žemiau rasite ir kelias Londono daleles.  St. Albans parko dalis Victoria street fragmentas St. Peters church (labai panaši į bažnyčią Hatfield) Parkelis poilsiui St. Peters bažnyčios bokštai Kalėdų eglė St. Pancras stotyje (ant jos kabo įvairių miestų pavadinimai) Naktinis Londonas  Kas draudžia rožėms žydėti žiemą? :) Niekas! Parkas vakarėjant Mėlynai Romantika Romantika nr. 2 St. Albans Katedros priekis St. Albans Katedros priekis plačiau Pasipuošę.

Žavios ir žalios... Kalėdos!

Vaizdas
Jei prieš metus kas nors būtų pasakęs, kad 2014-ųjų Kalėdas švęsiu ne Lietuvoje, būčiau sakius "ką čia paistai, kukuli". Dabar gi, gerai išmiegojus, sėdžiu lovoje St. Albans mieste ir galvoju, ar čia pirma Britanijos karalienės sveikinimo paklausius, ar artimiesiems į Lietuvą paskambinus. :) Ir kaip gi praėjo tos pirmosios Kūčios be namiškių, bet su Namiškiu? Buvome pas Rit., vaikštinėjom po vakarinį Leytoną ir pirkom silkę lietuviškų prekių parduotuvėje. Kūčiukų, deja, negavom, bet čia jau tiek to šiais metais. :) Apsikeitėm reikalingom dovanom ir pasibuvom mielam brangiosios butelyje, į kurį įeina tik privilegijas gavę Šv. Petrai :) Grįžom jau beveik nakčia ir kadangi neturėjom anei stalo anei noro persivalgyti, kepėm skaniausią kada nors ragautą žuvį, deginom žvakes ir laukėm kažko... Tas kažkas buvo Midnight Mass St. Albans Katedroje. Tiesa, į mišias vėlavom dėl paprasto geidulio kavai ir noro viską fotografuoti. Paskui dar ieškojom įėjimo ir įsiveržę nustebom - pilnu

It goes differently and it's fun

Vaizdas
After living here several months we discovered some interesting facts about Queens Land. It happens, that you need only to observe... and some funny thing will appear. a) traffic comes on the opposite side of the road... don't practice this at home, you can get hurt b) there are two different taps for cold water and hot water. You can't have warmish water from the same tap. c) traffic lights are worthless d) light bulbs doesn't have threads on it.... e) there are always more meat that salads when you order a salads with some meat f) largest rodents - squirells. People say you need to be afraid of them, because they can bite you. On the other hand they are truly gorgeous creatures. You just want to catch them and squish. g) fries.. it comes with every meal. But it's not tasteless, it's good, but unhealthy. h) children. They are polite and submissive. How on earth? j) there are cafes at the churches. You can pray and then go to eat your meal. It's nice, because yo

Jos meškino vardas yra Hašišas

"Grow up or grow mad" - iš vienos knygos, analizuojančios ,,Mažąjį Princą". Žibintininkas paklūsta visuotinei normai, bet neprodukuoja nieko. O suaugę, bet nesubrendę žmonės įsipainioja į materialinių vertybių tinklus, kuriuose sukasi ir sukasi... Tai štai kaip augam mes su R., kol laukiu jos atvykstant. Ir toliau šnekamės apie Cinderelą. R. sako, kad ji nėra tokia buka kaip Cinderela, bet ir ne tokia bloga kaip pamotė. Ginu Cinderelą, kas sakė, kad ji buka. Tiesiog ji neturėjo galimybės lavintis.

Šalyje, kur daug vietos voverėms

Tokia ta Anglija su nesibaigiančiom rimto darbo paieškom, pokalbiais, pasivaikščiojimais ir voverėm, kurios bando įsiropšti pro langą. Ir joms visai nesvarbu, kad gyveni antrame aukšte. Viliojuos vieną. Gal pavyks nufotografuot. Vakar išvardinom kelis faktus, liudijančius, kad ši šalis yra keista: a) eismas vyksta ne ta kelio puse b) šilto ir šalto vandens kranai atskiri, todėl neįmanoma sureguliuoti drungno vandens iš čiaupo c) šviesoforai yra beverčiai d) elektros lemputės neturi sriegių e) apie rozetes nekalbu... f) salotose daugiau mėsos nei salotų g) didžiausi graužikai - voverės h) bulves jie patiekia visur, kur gali i) vaikai yra mandagūs ir paklusnūs j) bažnyčiose būna kavinių ;) Ir sąrašas dar pildomas...

Let me introduce you to my Vilnius

Vaizdas
When first snow fell in Lithuania several weeks ago I thought that I'll burst with envy. When it's snowing there you feel like being in a glass bubble with all those decorations from fairy-tales. And there is always exclusive Christmas period with bells, bizzar triffles and simple songs. Wonderful? Yes, it is. Vilnius drowned in white and light snow looks like a set for a romantic movie. While there is still autumn at Queens Land, let me introduce you to Vilnius, capital of Lithuania.  As you probably heard there are many (and too many) books for travelers about this manifold and gorgeous city. For example, "Lost Vilnius", "Found Vilnius", "Best places in Vilnius", "Tourist guide to Vilnius", "Churches of Vilnius" and many other. But I always knew this city in my personal acquaintance. I'll try not to be too boring. Vilnius is not a big (even it's biggest one in Lithuania)  city, if we are talking about size, but large o

Can I take Vilnius with myself? Yes, you can!

Vaizdas
It was late September when he came to our office and asked: So now you will live at Queen's Land? Yes, indeed. But can I take Vilnius with myself? - that was my reaction. I always believed that there is only one home on Earth for me. It's my country Lithuania and its' capital Vilnius. While living next to London, I still believe in it. Being an emigre means always taking your home with you.  So I packed my things and one rough Thursday morning landed in Luton airport. It was the first flight in my life and I was confused as a squirrel with too much nuts in her tiny mouth. Let's take a party - I said! No, I just went to sleep and after good nap, got lost in a small city St Albans, where I had the fortune to stay. There was one of the most interesting sightseeing tours in my life when I just tried to find my boyfriends office (all this trip was his adventure at first) and not to show how lost I am. And tried to smile. Never forget to smile in UK - my best friend said a

Šainy The Great Gatsby arba back to 1922

Vaizdas
Šiandien jau kokį penkioliktą kartą per savaitę sukasi "The Great Gatsby" grojaraštis. Romano tuo pačiu pavadinimu ekranizaciją buvau mačiusi prieš metus kitus, tačiau dabar, kai baigiau skaityti patį kūrinį, panūdau iš naujo pažiūrėti filmą, paklausyti muzikos, pasidomėti epocha ir kaip nors visą šį reikalą pristatyti.  Vieno žymiausių amerikiečių autorių F. Scott Fidzgerald 1925 metais parašytas kūrinys netruko išpopuliarėti, o šiandien istorija išgyvena renesansą. Kaip ir minėto laikmečio mada, džiazo muzika, elgsena ir t.t. ir t.t. ir t.t. Fidzgerald sukurti personažai gyvena Niujorko priemiestyje, fikcinėje West Egg vietovėje, Long Island dalyje. 1922 - vyksmo ir veiksmo metai - sutampa su visuotinės Amerikietiškos svajonės gyvavimo laikais. Išgyvenamas pakilimas, išlaisvėjimas ir... beprotystė. Rašytojas romane gerai perteikia istorinės tikrovės niuansus - Amerikoje gausu naujų turtuolių, kurių turtai dažnai sukrauti iš nelegalios veiklos, vyksta nežabojami turtingųj

ta tema, kuria nekalbama

Vaizdas
Savaitė ligų ir sedėjimo namie. Tokia dingus iš gyvenimo, nors internetų vandenynuose atradimų ir būta... kaip ir prisiminimų.... R. vakar planavo žiūrėt "Šindlerio sąrašo" ekranizaciją, o aš netyčia radau eilėraštį, kurį skaitydavome lyrikos seminaruose.  Šia tema, kuria šiaip sau nekalbama, dar labai gražiai yra rašęs A. Mackus, bet šiandien nusirašinėsiu A. Nykos-Niliūno šedevrą: MERGAITĖ GRĮŽTA Į VILNIAUS GHETTO ATSIIMTI PALIKTOS LĖLĖS (1943) Gruodžio naktį (Kraujo pėdos nekaltam sniege) Atbėgusi maža mergaitė – Tik akys ir plaukai – sustoja Prie gelsvo namo durų, Beldžiasi ir šaukia: – Atiduokite man lėlę! Be jos man šalta Paneriuos. Baltimore, 1986 Sausio 17 GHETTO STREET:

Nes Londonas yra rimtas miestas

Vaizdas
Nuo kelionės į Londoną jau daug vandens nutekėjo. Užtad liko įspūdis "fabulous city". Lietuviškai nusakyti paprasčiau: įsimintinas,  nuostabus, kerintis, didelis, senas, įdomus, žavingas, subtilus, stebinantis, kontrastingas, modernus, gilus (metro), jaukus, siauras ir platus, ūžiantis, užimtas, lengvas ir sunkus, lėtas ir greitas, pergrūstas, įspūdingas, siauras, neaukštas, ilgas, apvalus, gausus, įvairiapusis, spalvotas, kultūringas, populiarus ir kitoks miestas. Šioje vietoje fotografuojant mūsų vos "nenunešė" kažkoks išprotėjęs "mikriukas", todėl daugiau kelio. Tolumoje Didysis Benas ir miesto horizontai. Neįspūdinga, žodžiu. Išlipus iš traukinio St. Pancras stotyje. Gražu. Į kitą pusę nu Didžiojo Beno ir Thames. St. Pancras stotis buvo pakelta. Tiesiog pakelta. Ir laikrodis pakeltas. O antras aukštas tai labai labai gražus, Zit. numylėtieji pianinai. Tikrai įspūdinga.

apie viršelį net nekalbu: slengas su Jodi Picoult

Vaizdas
Tą pačią naktį, baigusi skaityti Andre Gide "The Immoralist",  nusprendžiau leistis į "guilty pleasures" knygų kategoriją. Kodėl ją taip vadinu? Todėl, kad moteriškus romanus visada įsivaizdavau esant lengvus ir malonius, bet bukus skaitalus. Jodi Picoult "where there's smoke" mano nuomonės nepakeitė. Kai Šerlytė arba Černiauskaitė pradės štampuoti tokius romanus (jau greit), mes būtinai turėsime joms pasakyti. Idant sustotų laiku.  Spėju, kad tokių knygų rašymas šiek tiek panašus į mano 200-400 žodžių straipsnių kurpimą Anglijos lietuvių tinklaraščiams. Išmoksti tai daryti, žinai, kas užkabins skaitytoją ir štampuoji. Ilgainiui tai tampa beprasmiška. Nepaisant to, kad vis dėlto gauni kažkokius tai pinigus. Žinoma, milijoną kartų mažesnius nei populiarioji rašytoja. Gal mokytis štampuoti romanus? :) "where there's smoke" - pirmasis Jodi Picoult romanas ir apskritai pop romanas, kurį po ilgo laiko paėmiau į rankas. Skaityti laba

(A)moralusis Andre Gide ir jo potraukiai

Vaizdas
Pamažėl kremtu knygas. Vakar baigiau 1947 metų Nobelio premijos laureato Andre Gide "The Immoralist". Nežinau, ar ši knyga kada nors buvo išversta į lietuvių kalbą ir jeigu nebuvo - reikia išversti. Pasistengsiu paaiškinti, kodėl. Knyga pirmą kartą buvo publikuota 1902 metais gimtojoje autoriaus šalyje - Prancūzijoje. Netrukus įvertinta kaip itin šokiruojanti. Kas taip nustebino prancūzus? "The Immoralist" buvo pavadinta istorija apie aplaidumą, nerūpestingumą. Kiti kritikai teigė, kad knygos vertė - pagrindinio veikėjo savistaba ir savęs paieškos. Amoralusis žmogus - tai mokslininkas istorikas Mišelis, kuris prie mirštančio tėvo lovos "suderėjo" savo ir jaunos, žavingos Marselinos vestuves. Po tėvo mirties jis sužino esąs pakankamai turtingas, todėl nesibodėdamas leidžiasi į keliones. Išvykęs praleisti medaus mėnesio į Tunisą, jis suserga tuberkulioze. Po sunkios ir alinančios ligos atgavęs jėgas, Mišelis kaip niekada anksčiau ima džiaugtis gyvenimo tei

atostogos nuo atostogų ir durys

Vaizdas
Vakar apsilankė geroji fėja, todėl šiandien valgau juodą duoną. Neišpasakytai skanu. O šaldytuve dar laukia indelis baltos mišrainės, grietinė, šiupininė sriuba ir net magiški sūreliai! Savaitgalį keliausiu į Morio (p.s. Morrisons) prekybos centrą ieškoti varškės. Ir jei rasiu - namuose bus įrengtos sūrelių gaminimo dirbtuvės. Kyla minčių apie galimybes ir duoną namie išsikepti. Žinoma, kai tik turėsim namus. :) Tokie štai tie lietuviški džiaugsmai apie lauktuves iš Rytų Londono. Nors labiausiai laukiama buvo pati fėja, su kuria ir "Nandos" viščiukais vakar ir nandavojom. Dar ėjom desertų į bažnyčią, kur administratorės smagiai pakikeno iš mano pavardės. Idant būtų lengviau įsivaizduoti - dvigubai didesniame statinyje nei Vilniaus arkikatedra, vietoj vienos iš šoninių koplyčių įrenkite kavinukę. Ramu, skanu ir Dievas, matyt, tuo pačiu laimina. Iš tiesų, Abbot's Kichen - toks yra jos pavadinimas - savo aukštais skliautais šiek tiek primena VU "morgą". Todėl, pa