Septintą dieną Naujų
Septintą šių metų dieną besisukiojant virtuvėje į galvą toptelėjo mintis, kad juk neišsikėliau jokių tikslų Naujiesiems metams. Ir nors jau nuo pusės gruodžio jautėsi - štai dar vieni meteliai ritasi į vakarą - mintys daugiau sukosi apie tai kiek daug nutiko 2015-ais, o ne ką norėčiau nuveikti netolimoje ateityje. Iš pradžių labai nuoširdžiai norėjosi, kad tie pasitiktieji būtų ramesni nei praėję, tokie subtilūs, be jokių iš koto verčiančių pokyčių. Kaip ten bebūtų, nuomonė pasikeitė labai greitai, nes prisiramybinti dar tikiuosi suspėti, o kol kas jaučiuosi nusiteikusi naujiems iššūkiams ir kažkur visai šalia slypinčioms galimybėms. Kadaise pakeisti nuomonę buvo gana retas reiškinys mano nūdienoje, tačiau praėjusiais metais lyg kas būtų prisukęs keletą varžtelių - nustojau vaikytis senų idealų, perkračiau užsisenėjusių svajonių patalus ir supratau, kad gal tai ir visai nebe mano svajonės, atsikračiau nuolatinio noro iš kažkur pabėgti ir susigrąžinau anksčiau turėtą toleranciją bei ka