Justės blogas

2015-10-28

Nemyliu ketvirtadienių

Tam taram. Dienos bėga, pavyt nespėju, aprašyt nespėju, miegot vargais negalais suspėju. Nesiskundžiu, geriau tegu bėga tos dienos, blogiau būna, kai reikia jas stumti. O dabar... Žiū jau ir lapakritis čia pat. Nusipirkau kažkokių ten saldainių, juk Hello-weenas čia pat, reiks nusipirkt vyno ir tikėtis, kad kokie vaikigaliai pabels į duris. Jei jas ras. :) Mat ''delivery people'' mūsų raudonų durų nelabai tamsoje suranda. Gyvenam kaip kokie hobitai, po didele uola pasislėpę. Va taip va.

Rytoj akupunktūradienis, adatadienis, nuovargadienis ir šiaip ketvirtadienis, nes taip gi kaip gi taip gis - aš vis dar gydaus stuburo problemas. D. sako, kad gal ir visai gerai, jog ne vaistus tiesiogiai į nervą, o tuntą mažų adatėlių į užpakalį gaunu, nes ale taip sveikiau. Kitą kartą kai jam užpakalin įgels bitė sakysiu, kad taip sveikiau. Nes iš tiesų tai ten mažyčiai jaunų bitelių įkandimai tos adatos, jos plonesnės net už švirkštų adatas... Ką jau ten, visai nesinori pro duris bėgti ne ne. Nemyliu ketvirtadienių. Na nemyliu ir viskas. Geriau jau biure vaikytis vėluojančius lingvistus. Taškas. :)