Justės blogas

2013-02-23

Vynas, šokoladas ir Velička

Tas pats kitoks Šv. Valentinas

Vasaris man gražus ne dėl Šv. Valentino dienos. Juolab, kad paties Šv. Valentino tądien beveik nebelikę. Viskas blizgučiais, širdutės formos pagalvėlėmis, širdutėm apipaišytais puodeliais, meškučiais,  laikančiais tas pačias širdutes ir taip toliau. Banalu, kad net koktu. Jei prieš Velykas ir Kalėdas dar apžiūriu niekučių lentynas ,,Maksimoje", tai prieš Valentino dieną traukiuosi atatupsta. Regis, ne aš viena, nes vis madingiau tampa švęsti KITAIP. Pavyzdžiui, kalbėti apie kraujo donorystę ar kalbėti apie širdies motyvą. Ta pati Valentino diena, tik iš kitos pusės. Jei iš viso pasirenkame variantą ,,švęsti", tai daryti KITAIP tikrai įdomiau...

Negaliu sakyti, kad esu iš tų, kurios Valentino dienos nešvenčia. Regis, nieko neplanuoji, bet vis kažkaip išpuola paminėti. Ir mylimiausių gėlių gauni. Žinoma, sunku būtų surasti merginą, kuriai nepatiktų toks dėmesys.  

Kas įvyko vasario 12?

Gal kas išsiskyrė, gal ir susituokė, bet aš vasario 12 nuo 9 iki 16:30 sąžiningai sėdėjau paskaitose. O paskui ėjome degustuoti vyno ir šokolado. Regis, nieko ypatingo, bet gana įsimintina.  Galbūt todėl, kad romantikos saitai, įspūdžiai, ar ta pati savaitė šias dvi dienas - vasario 12 ir 14 - mano galvoje taip stipriai susiejo...


Per praėjusį gimtadienį dovanų gavau Vyno ir šokolado degustaciją 2 asmenims su Dominyku Velička.  Pažvelgus į dovanų kortelę, atrodė, kad viskas ir bus maždaug taip: 




Išpuoselėta aplinka, smagiai besišypsantis vyriškis su švarku išjudina mintis, kad gal reikia palaukti kokios ypatingesnės progos, geresnės nuotaikos, gal pasipuošti, gal surasti laisvesnę dieną ir ją kartu praleisti, o vakare apsilankyti degustacijoje... Žinoma, nebuvo nei tų dienų, nei laiko puoštis, todėl ir dovana pamiršta gulėjo daugiau nei pusę metų. Galiausiai, degustacija ėmė atrodyti kažkokiu keistu, tarsi privalomu įvykdyti darbu... Taigi sausio pabaigoje prisirengiau paskambinti ir... tadam. Vasario 12  19:00 jau sėdėjome Pilies šokoladinėje. 

Šią degustaciją įsivaizdavau maždaug taip, kaip ji buvo aprašyta dovanų kortelėje: Maistas pabrėžia vyno skonį, o gerai parinktas vynas atskleidžia ir išryškina maisto subtilumus. Dominykas Velička, tituluojamas vienu geriausių vyno žinovų Lietuvoje, Jums pristatys 4 kolekcinio vyno rūšis, o ,,AJ Šokolado" meistrai prieš Jūsų akis gamins gurmaniškus skanėstus iš specialaus šokolado, atvežto net iš Papua Naujosios Gvinėjos, turinčio natūralų grybų-tabako prieskonį. O tokie ingredientai kaip čili pipirai ar pelėsinis sūris, juos derinant dviems - šokolado ir vyno žinovams, taps pasakiška skonio kelione net ir išrankiausiam gurmanui...

Reklama reklama ir visuma 

Ji visagalė. Tuoj suprasite kodėl. Atėjome ne pirmi, Šokoladinėje (Pilies g. 8) jau laukė būrelis žmonių, taigi junginio degustacija dviems nesupraskite tiesiogiai, niekas nežada viso dėmesio skirti judviem. Po kiek laiko pasirodė ir pats Dominykas Velička. Nuo žvarbaus vėjo sveikai įraudęs, besišypsantis... su šviesiais džinsais ir bakšvu megztuku. Toks casual stilius nesuteikia degustacijai šventiškumo, bet kyšteli glėbį jaukumo. Juolab, kad ir pats Velička pasirodė esąs šiltai bendraujantis ir nešinas gera nuotaika. Tiesa, pasakodamas jis kartais užsikirsdavo ir būdavo baisu, kad  kažką svarbaus pamiršo ar tiesiog nežino ir pasakoja iš oro. Bet visa tai suverčiau jo žilai galvai - nebe pirmos jaunystės vyras... Gana sužavėjo Veličkos išmonė, bendravimo būdas - jis sugebėjo vienodai įdomiai palaikyti pokalbį su visais - ir studentais ir pasipuošusiomis poniomis, pakalbinti nosį nukabinusius ir nutylėti gašlokus kelių ponų juokelius. Tiesa, suskaičiavau penkias didžiąsias kalbos klaidas, bet...

Dominyko Veličkos pasveikinta, įvairaus amžiaus kompanija susėdo prie trijų didelių stalų, kur kiekvieno jau laukė taurė balto vyno, lėkštutė su saldumynais ir didžiuliai šokolado fondiu dubenys. Su cinamonu, marcipanais, kriaušėmis ir obuoliais... 
Pirmasis vynas, apie kurį buvo papasakota - lengvas baltas (pavadinimo tikrai neatsimenu, bet atrodė,  kad jis toks pat kaip kiti balti vynai). Veličkos liepti įsitikinome, kad šis gėrimas puikiai dera su vaisiais, bet visiškai netinka su kartesniu šokoladu, nes šis ima veltis burnoje. Na, nieko naujo. Tokie vynai puikiai tinka ir prie salotų, baltos mėsos patiekalų... Pralinksmino patarimas, kad einant pas merginą ir ko nors tikintis (tarkim, nesuprantam ko), negalima neštis šampano ir šokolado. Nes šampanas šokolado nenuplauna ir šis veliasi burnoje. Taigi, merginos, nesineškite šampano ir šokolado, nesvarbu, ko tikitės. Geriau tik šokolado ir tik sau. :)
 Antrasis vynas - pusiau sausas, raudonas (nieko stebuklingo, nieko kolekcinio, kaip ir ragauti vynai - 2010-2011 metų). Gana moteriškas - kai kuriems vyriškiams atrodė per saldu. Fondiu nuplauna puikiai, tinka (bent jau man), beveik su visais saldumynais. Ypač su tokiu sviestiniu, lengvu šokoladu, kurio nežinau, kur pirkti...
  Trečiasis vynas - raudonas porto (žodžiu, maišytas su brendžiu). Palyginus su kitais, sunkesnės konsistencijos vynas (aliejinis, kadangi ant taurės sienelių lieka jo šlakeliai). Vaisinis fondiu šiam vynui - per lengvas reikalas. Puikiai tinka su pačiu gryniausiu, karčiausiu šokoladu. Specialiai šio vyno degustacijai Trakų šokoladinės meistrai pagamino 95 procentų šokolado (vat čia tai kartumas!).  
  Ketvirto vyno tiesiog nebuvo. Bet jo ir nebereikėjo. Bent jau mano svorio kategorijos žmonėms ketvirta taurė tikriausiai reikštų pagirias. Kol ramiai gurkšnojome (jau) vandenėlį, Velička papasakojo apie tai, kad geriausias Baltijos šalių vynuogynas yra Latvijoje,  visai netoli sienos su Lietuva. Tikrus vynuogynus, su drėkinimo sistemomis ir šlaitais,  ten užveisę kryžiuočiai. Ačiū Jiems. :) Na, o Lietuvoje vynuogėms saulės taip pat nėra per mažai. Anot Veličkos, šiam reikalui puikiai tiktų Nemuno šlaitai. 
 Tiesa, niekas prieš akis negamino ir tų gurmaniškų skanėstų, tik barmenas vis lakstė pro šalia esančias duris parūkyti ir grįždamas prigriebdavo tuščias taures. Regis, ir Papua niekas neminėjo. Ir jokio grybų-tabako prieskonio nebuvo, ką jau kalbėti apie čili pipirus ir pelėsinį sūrį...
 Nepaisant visko, degustacija nenuvylė. Saldi, rūgšti ir visaip kitaip gardi ji man visai patiko (mano, patyrusios cinikės, įvertinimas būtų - labai gerai).

Tai, kas liko nepasakyta

Šokolado ir vyno degustacija ne tik paliko gerų įspūdžių ir šiek tiek informacijos galvoje, bet ir paskatino išsikelti sau kelis tikslus. Pirma, dar kartą apsilankyti Pilies šokoladinėje ir įdėmiau apžiūrėti ten esantį šokolado kambarį. Antra, nusipirkti šokolado fondiu dubenį. Trečia, pakartoti panašią trijų vynų ir šokolado degustaciją su draugais (žinodami mano būdą, tikėkitės šio kvietimo dar šiemet, maždaug po pusmečio). :>


P.S. Vasaris man gražus, nes jo dienos tokios saulėtai ryškios, kad sniegas žvilgta tarsi debesėliai, išvolioti cukruje. :)











2013-02-21

Varškė yra gėris!

Aš nesuprantu žmonių, kurie nemėgsta varškės. Nesveika, nesotu, negardu? Tai gal kada užvalgėte pažaliavusios varškės? Galėtų būti toks prietaras ne ,,pikta kaip širšė", bet ,,pikta kaip pažaliavusios varškės apsivalgius". O jei rimtai, tai reiškiu gilią užuojautą žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, negali žiūrėti į varškę. Ar jos valgyti. Nes turint geros varškės galima pasigaminti gerų dalykų. Tarkim varškėčių, virtinukų, lietinių ar bandelių su varškės įdaru, ar išsikepti varškės apkepą. Ką aš šiandien ir padariau... 
 Orkaitė, kaip ir aš, nebuvo pačios geriausios nuotaikos. Jau gamindamos pietus gerokai susikivirčijome. Ji norėjo sudeginti mano vištienos apkepėlę, o aš niekaip negalėjau sutikti, kad kepti ją palikau per ilgai. Kaip visada, išiminėdama patiekalą nusisvilinau smilių, bet nieko jai nebeprikaišiojau. Žinojau, kad vakare vėl grįšiu tam, kad pagaminčiau gardų ir sotų apkepą.


Reikės:
5 šaukštų manų kruopų
pusės stiklinės pieno
3-4 kiaušinių (nepulkite žaisti karo ar šiaip daužyti, nors dar ne Velykos, bet tegu pasiritinėja)
džiūvėsėlių (užteks tiek, kiek turite, o jei neturite, nesišaldykite ir neikite jų pirkti. Be džiūvėsėlių dar niekas nenumirė)
6 šaukštų cukraus
500 g. varškės (rinkitės tokią, kokią labiau mėgstate, bet šiaip patarčiau rupesnę, nes apie tai, kas vyksta, kai varškė per skysta, negaliu papasakoti (štai kiek daug kablelių, pagalvojau)... Pati darbavaus su gana riebia kaimiška varške. Tokia jau varške varške, kad tikresnės ir būti negali. Mano manymu, tokia varškė ir yra pati varškiausia t.y. skaniausia)
sviesto apie 3 šaukštus
džiovintų abrikosų ar kitokios skanios džiovintos vaisinės velniavos

Kol kas nesiraitokite rankovių. Manų kruopas užpilame pienu ir 30 min. laukiame kol išbrinks. Laukiame = plauname indus, kalbame, žiūrime ar skaitome tokią puikią knygą kaip M. Martinaičio ,,Laiškai Sabos karalienei".
Baigę skyrių, atsiraitojame rankoves...
- įmuškite kiaušinių trynius į cukrų (žinoma, ne cukrinėje), mestelkite sviestą ir viską išsukite didelėmis apsukomis;
- pagaukite šeimos narį ar draugą ir kol jūs vargstate su ,,suk suk ratelį", tegu išplaka kiaušinių baltymus iki standumo (žodžiu, tol, kol kils klausimas - čia tie patys baltymai?)
- susmulkinkite abrikosus ir palavinkite savo ištvermę sakydami ,,aš nevalgysiu šito abrikoso"... Nes pjaustomi džiovinti vaisiai taip skaniai kvepia...
- paeiliui įmaišykite varškę, standžius baltymus (kuriuos, tikėtina, baigėte išplakti pats/pati)
- pabarstykite kepimo indą džiūvėsėliais, sudrėbkite ten gautą masę ir kad būtų gražiau, galite vėl pabarstyti džiūvėsėliais... Arba papuošti likusiais vaisiais, jei dar nesuvalgėte :)
- Ir  nusiteikite eiti prie orkaitės...

Orkaitę šįkart paerziname iki 180 laipsnių temperatūros. Maniškei tai buvo juokai, nes kepant apkepėlę, įerzinu iki 200... Ir kepkite  30–40 min.


Skanu, sotu, sveika ir apsieita be jokių varškės skandalų - niekas jos niekur nesineša, sėdi namie, valgo ramiai ir neturi problemų su apsauga... 
Tiesa, visiškai nevyriškas patiekalas, bet vakarienei tiks ir jiems. 

Gardaus!



2013-02-09

Skanieji a la KFC kąsneliai

Tęsiu savo draugysčių su orkaite ciklą ir šį kartą rašau apie savo mėgstamiausią vištienos patiekaliuką.  Patiekalu vadinti nesinori, nes tai veikiau užkandis. Jo gamybą namuose paskatino labai mėgstamas, bet studento piniginei nepigus KFC maistas.
Žinoma, nepradėsiu nuo vištos pagavimo ir nupešimo. Pradėsiu nuo maitintojos ,,Maksimos" – čia dažniausiai įsigiju dvi pakuotes šviežių vištienos sparnelių. Paieškau stambesnių. Tuoj suprasite kodėl.

Reikės:
miltų - kiek priklausys nuo to, kiek mėgstate juose volioti(s) ir juos barstyti;
3-4 kiaušinių 
džiūvėsėlių - patirtis byloja, kad šito gėrio, kuris vėliau garsiai traška, nereikia gailėti;
prieskonių  pagal skonį. Dievinu drakoniukų maistą, todėl mano ranka pirmiausia siekia aštriausių prieskonių malūnėlių pvz. čili, taip pat skanu pipiriukai, žolelės, specialūs mišiniai, net vištienos prieskoniai;
citrinos sulčių. Rekomenduoju nusipirkti citriną ir patreniruoti raumenis ją spaudžiant. Ypatingai gerai spaudžiant citriną galvoti apie priešus arba nesėkmes - mažėja tikimybė, kad pritrūks jėgų. 

Kai padejavote, kiek daug indų vėliau teks plauti ir visgi supylėte miltus, džiūvėsius ir kiaušinius į tam skirtus dubenis...
- įmuškite kiaušinius ir juos išplakite;
- sumaišykite džiūvėsėlius su prieskoniais;
- įsipilkite į atskirą dubenį ir miltų, nes vėliau tikrai nenorėsite višta kvepiančių blynų. O ir šiaip, neduokdiev, pamesite ką nors tame maišelyje. 

Kiekvieną sparnelį supjaustome į tris dalis, kad būtų tarsi trys kąsneliai. Kodėl? Ogi todėl, kad taip skaniau. Visą sparnelį sudėtingiau paimti, jis labiau trupa, atrodo mažiau skanus ir t.t. Išbandyta. :)
 Nuplauname mėsą ir dar labiau atsiraitojame rankoves: metame sparnelio dalį į miltus, pavoliojame, mirkome kiaušinyje ir paritinėjame džiuvesėliuose. Rūpestingai perkeliame gabalėlį į skardą. (Dabar supratote, kodėl ieškau stambesnių sparnelių? Šis gamybos procesas gana ilgas ir nuobodokas...)

Paerziname orkaitę, kad ji užkaistų iki 200 laipsnių ir patikime jai savo kąsnelius. 40 min. tvarkome namus, skaitome knygą, mankštinamės ir t.t. Jokiu būdu nesėdime ir nerakinėjame nosies, laukdami kol iškeps. Taip, mielieji, ir dingsta laikas. :)

Iškepus einame treniruoti rankų ir spausti citrinos. Skanaus!


p.s. šis patiekalas puikiai dera prie alaus, giros, mišo ir geros kompanijos.