Varškė yra gėris!

Aš nesuprantu žmonių, kurie nemėgsta varškės. Nesveika, nesotu, negardu? Tai gal kada užvalgėte pažaliavusios varškės? Galėtų būti toks prietaras ne ,,pikta kaip širšė", bet ,,pikta kaip pažaliavusios varškės apsivalgius". O jei rimtai, tai reiškiu gilią užuojautą žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, negali žiūrėti į varškę. Ar jos valgyti. Nes turint geros varškės galima pasigaminti gerų dalykų. Tarkim varškėčių, virtinukų, lietinių ar bandelių su varškės įdaru, ar išsikepti varškės apkepą. Ką aš šiandien ir padariau... 

 Orkaitė, kaip ir aš, nebuvo pačios geriausios nuotaikos. Jau gamindamos pietus gerokai susikivirčijome. Ji norėjo sudeginti mano vištienos apkepėlę, o aš niekaip negalėjau sutikti, kad kepti ją palikau per ilgai. Kaip visada, išiminėdama patiekalą nusisvilinau smilių, bet nieko jai nebeprikaišiojau. Žinojau, kad vakare vėl grįšiu tam, kad pagaminčiau gardų ir sotų apkepą.

Reikės:
5 šaukštų manų kruopų
pusės stiklinės pieno

3-4 kiaušinių (nepulkite žaisti karo ar šiaip daužyti, nors dar ne Velykos, bet tegu pasiritinėja)

džiūvėsėlių (užteks tiek, kiek turite, o jei neturite, nesišaldykite ir neikite jų pirkti. Be džiūvėsėlių dar niekas nenumirė)

6 šaukštų cukraus
500 g. varškės (rinkitės tokią, kokią labiau mėgstate, bet šiaip patarčiau rupesnę, nes apie tai, kas vyksta, kai varškė per skysta, negaliu papasakoti (štai kiek daug kablelių, pagalvojau)... Pati darbavaus su gana riebia kaimiška varške. Tokia jau varške varške, kad tikresnės ir būti negali. Mano manymu, tokia varškė ir yra pati varškiausia t.y. skaniausia)
sviesto apie 3 šaukštus
džiovintų abrikosų ar kitokios skanios džiovintos vaisinės velniavos

Kol kas nesiraitokite rankovių. Manų kruopas užpilame pienu ir 30 min. laukiame kol išbrinks. Laukiame = plauname indus, kalbame, žiūrime ar skaitome tokią puikią knygą kaip M. Martinaičio ,,Laiškai Sabos karalienei".
Baigę skyrių, atsiraitojame rankoves...

- įmuškite kiaušinių trynius į cukrų (žinoma, ne cukrinėje), mestelkite sviestą ir viską išsukite didelėmis apsukomis;

- pagaukite šeimos narį ar draugą ir kol jūs vargstate su ,,suk suk ratelį", tegu išplaka kiaušinių baltymus iki standumo (žodžiu, tol, kol kils klausimas - čia tie patys baltymai?)
- susmulkinkite abrikosus ir palavinkite savo ištvermę sakydami ,,aš nevalgysiu šito abrikoso"... Nes pjaustomi džiovinti vaisiai taip skaniai kvepia...

- paeiliui įmaišykite varškę, standžius baltymus (kuriuos, tikėtina, baigėte išplakti pats/pati)
- pabarstykite kepimo indą džiūvėsėliais, sudrėbkite ten gautą masę ir kad būtų gražiau, galite vėl pabarstyti džiūvėsėliais... Arba papuošti likusiais vaisiais, jei dar nesuvalgėte :)
- Ir  nusiteikite eiti prie orkaitės...

Orkaitę šįkart paerziname iki 180 laipsnių temperatūros. Maniškei tai buvo juokai, nes kepant apkepėlę, įerzinu iki 200... Ir kepkite  30–40 min.


Skanu, sotu, sveika ir apsieita be jokių varškės skandalų - niekas jos niekur nesineša, sėdi namie, valgo ramiai ir neturi problemų su apsauga... 
Tiesa, visiškai nevyriškas patiekalas, bet vakarienei tiks ir jiems. 

Gardaus!