Vynas, šokoladas ir Velička
Tas pats kitoks Šv. Valentinas
Vasaris man gražus ne dėl Šv. Valentino dienos. Juolab, kad paties Šv. Valentino tądien beveik nebelikę. Viskas blizgučiais, širdutės formos pagalvėlėmis, širdutėm apipaišytais puodeliais, meškučiais, laikančiais tas pačias širdutes ir taip toliau. Banalu, kad net koktu. Jei prieš Velykas ir Kalėdas dar apžiūriu niekučių lentynas ,,Maksimoje", tai prieš Valentino dieną traukiuosi atatupsta. Regis, ne aš viena, nes vis madingiau tampa švęsti KITAIP. Pavyzdžiui, kalbėti apie kraujo donorystę ar kalbėti apie širdies motyvą. Ta pati Valentino diena, tik iš kitos pusės. Jei iš viso pasirenkame variantą ,,švęsti", tai daryti KITAIP tikrai įdomiau...
Negaliu sakyti, kad esu iš tų, kurios Valentino dienos nešvenčia. Regis, nieko neplanuoji, bet vis kažkaip išpuola paminėti. Ir mylimiausių gėlių gauni. Žinoma, sunku būtų surasti merginą, kuriai nepatiktų toks dėmesys.
Kas įvyko vasario 12?
Gal kas išsiskyrė, gal ir susituokė, bet aš vasario 12 nuo 9 iki 16:30 sąžiningai sėdėjau paskaitose. O paskui ėjome degustuoti vyno ir šokolado. Regis, nieko ypatingo, bet gana įsimintina. Galbūt todėl, kad romantikos saitai, įspūdžiai, ar ta pati savaitė šias dvi dienas - vasario 12 ir 14 - mano galvoje taip stipriai susiejo...
Per praėjusį gimtadienį dovanų gavau Vyno ir šokolado degustaciją 2 asmenims su Dominyku Velička. Pažvelgus į dovanų kortelę, atrodė, kad viskas ir bus maždaug taip:
Išpuoselėta aplinka, smagiai besišypsantis vyriškis su švarku išjudina mintis, kad gal reikia palaukti kokios ypatingesnės progos, geresnės nuotaikos, gal pasipuošti, gal surasti laisvesnę dieną ir ją kartu praleisti, o vakare apsilankyti degustacijoje... Žinoma, nebuvo nei tų dienų, nei laiko puoštis, todėl ir dovana pamiršta gulėjo daugiau nei pusę metų. Galiausiai, degustacija ėmė atrodyti kažkokiu keistu, tarsi privalomu įvykdyti darbu... Taigi sausio pabaigoje prisirengiau paskambinti ir... tadam. Vasario 12 19:00 jau sėdėjome Pilies šokoladinėje.
Šią degustaciją įsivaizdavau maždaug taip, kaip ji buvo aprašyta dovanų kortelėje: Maistas pabrėžia vyno skonį, o gerai parinktas vynas atskleidžia ir išryškina maisto subtilumus. Dominykas Velička, tituluojamas vienu geriausių vyno žinovų Lietuvoje, Jums pristatys 4 kolekcinio vyno rūšis, o ,,AJ Šokolado" meistrai prieš Jūsų akis gamins gurmaniškus skanėstus iš specialaus šokolado, atvežto net iš Papua Naujosios Gvinėjos, turinčio natūralų grybų-tabako prieskonį. O tokie ingredientai kaip čili pipirai ar pelėsinis sūris, juos derinant dviems - šokolado ir vyno žinovams, taps pasakiška skonio kelione net ir išrankiausiam gurmanui...
Reklama reklama ir visuma
Ji visagalė. Tuoj suprasite kodėl. Atėjome ne pirmi, Šokoladinėje (Pilies g. 8) jau laukė būrelis žmonių, taigi junginio degustacija dviems nesupraskite tiesiogiai, niekas nežada viso dėmesio skirti judviem. Po kiek laiko pasirodė ir pats Dominykas Velička. Nuo žvarbaus vėjo sveikai įraudęs, besišypsantis... su šviesiais džinsais ir bakšvu megztuku. Toks casual stilius nesuteikia degustacijai šventiškumo, bet kyšteli glėbį jaukumo. Juolab, kad ir pats Velička pasirodė esąs šiltai bendraujantis ir nešinas gera nuotaika. Tiesa, pasakodamas jis kartais užsikirsdavo ir būdavo baisu, kad kažką svarbaus pamiršo ar tiesiog nežino ir pasakoja iš oro. Bet visa tai suverčiau jo žilai galvai - nebe pirmos jaunystės vyras... Gana sužavėjo Veličkos išmonė, bendravimo būdas - jis sugebėjo vienodai įdomiai palaikyti pokalbį su visais - ir studentais ir pasipuošusiomis poniomis, pakalbinti nosį nukabinusius ir nutylėti gašlokus kelių ponų juokelius. Tiesa, suskaičiavau penkias didžiąsias kalbos klaidas, bet...
Dominyko Veličkos pasveikinta, įvairaus amžiaus kompanija susėdo prie trijų didelių stalų, kur kiekvieno jau laukė taurė balto vyno, lėkštutė su saldumynais ir didžiuliai šokolado fondiu dubenys. Su cinamonu, marcipanais, kriaušėmis ir obuoliais...
Pirmasis vynas, apie kurį buvo papasakota - lengvas baltas (pavadinimo tikrai neatsimenu, bet atrodė, kad jis toks pat kaip kiti balti vynai). Veličkos liepti įsitikinome, kad šis gėrimas puikiai dera su vaisiais, bet visiškai netinka su kartesniu šokoladu, nes šis ima veltis burnoje. Na, nieko naujo. Tokie vynai puikiai tinka ir prie salotų, baltos mėsos patiekalų... Pralinksmino patarimas, kad einant pas merginą ir ko nors tikintis (tarkim, nesuprantam ko), negalima neštis šampano ir šokolado. Nes šampanas šokolado nenuplauna ir šis veliasi burnoje. Taigi, merginos, nesineškite šampano ir šokolado, nesvarbu, ko tikitės. Geriau tik šokolado ir tik sau. :)
Antrasis vynas - pusiau sausas, raudonas (nieko stebuklingo, nieko kolekcinio, kaip ir ragauti vynai - 2010-2011 metų). Gana moteriškas - kai kuriems vyriškiams atrodė per saldu. Fondiu nuplauna puikiai, tinka (bent jau man), beveik su visais saldumynais. Ypač su tokiu sviestiniu, lengvu šokoladu, kurio nežinau, kur pirkti...
Trečiasis vynas - raudonas porto (žodžiu, maišytas su brendžiu). Palyginus su kitais, sunkesnės konsistencijos vynas (aliejinis, kadangi ant taurės sienelių lieka jo šlakeliai). Vaisinis fondiu šiam vynui - per lengvas reikalas. Puikiai tinka su pačiu gryniausiu, karčiausiu šokoladu. Specialiai šio vyno degustacijai Trakų šokoladinės meistrai pagamino 95 procentų šokolado (vat čia tai kartumas!).
Ketvirto vyno tiesiog nebuvo. Bet jo ir nebereikėjo. Bent jau mano svorio kategorijos žmonėms ketvirta taurė tikriausiai reikštų pagirias. Kol ramiai gurkšnojome (jau) vandenėlį, Velička papasakojo apie tai, kad geriausias Baltijos šalių vynuogynas yra Latvijoje, visai netoli sienos su Lietuva. Tikrus vynuogynus, su drėkinimo sistemomis ir šlaitais, ten užveisę kryžiuočiai. Ačiū Jiems. :) Na, o Lietuvoje vynuogėms saulės taip pat nėra per mažai. Anot Veličkos, šiam reikalui puikiai tiktų Nemuno šlaitai.
Tiesa, niekas prieš akis negamino ir tų gurmaniškų skanėstų, tik barmenas vis lakstė pro šalia esančias duris parūkyti ir grįždamas prigriebdavo tuščias taures. Regis, ir Papua niekas neminėjo. Ir jokio grybų-tabako prieskonio nebuvo, ką jau kalbėti apie čili pipirus ir pelėsinį sūrį...
Nepaisant visko, degustacija nenuvylė. Saldi, rūgšti ir visaip kitaip gardi ji man visai patiko (mano, patyrusios cinikės, įvertinimas būtų - labai gerai).
Tai, kas liko nepasakyta
Šokolado ir vyno degustacija ne tik paliko gerų įspūdžių ir šiek tiek informacijos galvoje, bet ir paskatino išsikelti sau kelis tikslus. Pirma, dar kartą apsilankyti Pilies šokoladinėje ir įdėmiau apžiūrėti ten esantį šokolado kambarį. Antra, nusipirkti šokolado fondiu dubenį. Trečia, pakartoti panašią trijų vynų ir šokolado degustaciją su draugais (žinodami mano būdą, tikėkitės šio kvietimo dar šiemet, maždaug po pusmečio). :>
P.S. Vasaris man gražus, nes jo dienos tokios saulėtai ryškios, kad sniegas žvilgta tarsi debesėliai, išvolioti cukruje. :)
