Justės blogas

2014-07-19

(iš)gyvenimo: tinginio Sido ir Grumpy Cat istorijos

Nauja mūsų biuro komanda formuojasi! Arba aš eilinį kartą prisitaikiau, nes taip lengviau. Principai yra sveikintinas reikalas, kai to reikia. Visais kitais atvejais mano idealas yra ramybė. Kodėl principus priešinu su ramybe? Galima būtų dėstyti ir dėstyti. Dėstau naujai (nors jau 5 mėn.) Ag. biure, kad negerai ginti savo tiesos nepasvarsčius, ar ta tiesa nėra tik tavo. Mane supranta, bet diskusijų atsisako. Pernelyg sudėtinga, pernelyg netikslu. Užvėrus biuro duris baigiasi visas mano gyvenimo chaosas. Nes visa kita trapu, bet gražu ir mylima. Na gerai, darbas taip pat dar kažkiek mylimas. :)

Mano juodulys Ag. niekur nedingo. Einam į Mickevičių, kur, užuomaršom būdamos, susimokam baudeles arba mums rekomenduoja išsirinkt ką nors iš kinų dovanotos kolekcijos. Ponia pilkoji bibliotekininkė dar pasišaipo iš manęs, kai pasakoju Ag., kad svajoju apie darbo kambarį, kur grįžusi po darbo galėsiu daryti "klest ir dirbti dirbti dirbti". Taip ir lieku išsižiojus, nes kažkas many sujuda. 

Paskui sėdim kažkokiam alubary, kurio viena neberasčiau ir kalbam apie religijas, gyvenimą, charakterius, pomėgius ir blogas auras senamiesčio namuose. Gera šitaip kalbėti. Kai taip labai vasara ir taip labai laukiam rugsėjo. Tokios dvi: Sidas ir Grumpy Cat.

Skaitau. Gal ir ne pačias geriausias ir vertingiausias knygas (pavyzdžiui, "Moteris baltais drabužiais", "Operos fantomas" ar Ivanauskaitės "Pragaro sodai"), bet su malonumu. 

Paskambina Zit. Sako, lėktuvas sudužo, palijo azijiečiais. Ir pasidaro negera. Kitą vertus, pamirštu po keliolikos minučių ir kankinuosi, kad esu snobė. Juo toliau juo labiau.

Užsiveriu. Jau ilgai nieko nepublikuoju, itin kritiškai mąstau apie savo galimybes iš viso gyvenime ką nors parašyti, nes dabar svarbu ne tai, nebe tai. Ir tuo pačiu metu apsireiškia dar viena Ag. (taip, jų apstu) ir pasiūlo ką nors parašyti leidiniui. Ir vėl: mielai.

Ieškau tyrimų srities, kol labai abstraktūs kandidatai, bet smulkiau nepasakosiu, nes (kaip visada) imsiu su savimi ginčytis. Tadam:
b) egzodo literatūra ir Biblija
c) vaikų literatūra (ir vaikų egzodo), pasakos literatūroje
e) laiškai (neišduosiu kieno, bet nieko asmeniško)

Vienas mėnuo ir bus vieneri metai vertimų rinkoje. Dėkingiausia už tai, kad supratau norinti ir toliau dirbti su tekstais. Ir su žmonėm. Nors apie šią rinką, kur tiek daug renkamasi, galėčiau pasakoti ilgai. 

Pasiilgau savo šauniojo ketverto: Zit, Rit, Paul ir Ag.(mažiausiai, nes neseniai buvom tam alubary).






2014-07-02

pamestų varžtų beieškant

Šią savaitę manęs neapleidžia jausmas, kad iš makaulės pamečiau vieną varžtelį. Jis nusirideno kažkur po darbo stalu ar kėde ir aš jį mindau, bet nepakeliu ir neįsisuku. Turbūt reikia pasakyti "stop", bet burna tarsi pilna vandens. Kažkokie norai išmėginti savo limitus ar kažkas... Kažkas nelabai gero, toks šulinys, bedugnė.  Darboholizmas  - pasakytų racionalieji - liga. Jei šiandien būčiau kitur, ten kur kviečia širdis, būčiau laimingiausia pasaulyje galėdama šitiek dirbti. Arba jei būtų kiti žmonės, kitos aplinkybės. Bent jau taip atrodo. Mėginu būti komandoje, bet apsidairius suprantu, kad komandos nėra ir iš viso kažkas ne taip, kažkas NEBE taip. Niekada nepagalvojau, kad dirbti petys petin man patiko kur kas labiau nei dirbti sau.
Kartais sugaunu save galvojant apie sekančią dieną darbe. Ir ... kažkodėl aš sėdžiu Ag. vietoj. Nežinau kodėl. Ji stipriai siejas su kažkokiu lengvumu. Paskui atsipeikėju ir suprantu, kad mano darbo vieta ne ten. Nukrauta popieriais ji visai šalimais langų... Ten šviesu. Ten gera dirbti savu tempu. Dar viena pamestų varžtelių mįslė.

O miestas šviesus ir gražus. Gražūs mūsų pokalbiai, gražūs klaidžiojimai po Meko skverelį. Gražūs bohemos pašnekesiai Užupio kavinėje:
,,Čia tu?"
,,Ne, čia mano siela"
O gražūs šį kartą reiškia - lengvi, nuoširdūs, linksmi, įsimintini, atgaivinantys ir sakantys, kad aplinkui mane ne tik racionalistai, kurie nedarys kažko, nes neapsimoka, bet ir tie, kurie moka džiaugtis gyvenimu, padėti kitam, aukotis dėl kito, paremti kitą, gyventi drauge su kitu.

Čia ne aš rašau. Čia mano siela. Pasiklydusi tarp pareigos, įtampos, noro kažkam kažką įrodyti. Siela, gerianti visas geras akimirkas kaip gyvybės vandenį, o visas blogas presuojanti į varžtelius. Pameti ir galvos nebeskauda. Nenorėčiau pamesti sielos.

Ir visa kita gerai.