Mano sekmadieniai - antidykadieniai
Šiandien sukanka savaitė, kai atsikraustėm į naujus namus ir jie man vis dar nuoširdžiai patinka :) Patinka ir gatvė ir butas ir kambarys ir keliai į universitetą (darbą taip pat) ir mūsų jaunoji šeimininkė R. ir krosnis ir lubos ir lova ir visi apšvietimai ir komisas netoliese (jau spėjau iš ten įsigyti sau papuošalioką) ir katinukas (jis beveik tobulai atlieka namų dvaselės pareigas) ir senasis kambariokas vis dar patinka ir dar daug daug daug kas. Žodžiu, labai gera sekmadienio pavakarę sėdėti čia, namie, ir mąstyti, kokia sunki ir kokia graži buvo praėjusi savaitė. Štai Jums ir akimirka, sugavau ją ir uždariau žody. Tegu tupi, neblėsta.
Darbe šiandien vykdėm kaklaraiščių rišimo dirbtuves ir dabar kas nemokėjo, tas jau moka padaryti puikų dvigubą mazgą. Bet įgūdžiai sudyla, atbunka, tad pasižadėjau sau dažniau pasižaisti su tais viengubais ir dvigubais mazgais. Žodžiu, noriu būti kaklaraiščių rišimo profe ir nebijoti vyrų, kurie sako ,,aš pats" ir keliais mostais surezga sau po kaklu puikiausią mazgą. O kalbant apie tokius ,,grožio" darbelius, ir ,,Youtube" galima rasti neblogų nuorodų:
25 ways to wear a scarf
Tie in 10 seconds
Be kaklaraiščių rišimo vyrų skyriuje, jau keletą dienų tenka intensyviai sukti galvą apie tai, kaip turėtų atrodyti abiturientė šimtadienio šventėje - mat tokių klienčių, dažniausiai ateinančių su mamomis ir draugėmis, itin padaugėjo. Ir dauguma iš jų nelabai žino ne tik kas joms patinka, kas ne, bet ir ko jos norėtų. Tikras sąmyšis, kai parduotuvėje rūbų pilna, o apsirengti, atrodo nėra ką :) Ir tie veideliai ir pasimetę ir kiek išsigandę, su dažna kliente būna taip, kad žiūrime viena į kitą, kol galiausiai pavyksta ką nors išsirinkti, pamatuoti, aptarti. Čia gal dar ir kita tema - yra trys rūšys klientų (įskaitant ir abiturientes): pirmiausia tie, kurie yra nusiteikę prieš aptarnavimą ir konsultanto pagalbą. Velnias žino, kartais jie, atrodo, mąsto, kad jei jau tu pardavėja, tai visiškai buka arba kad nori tik įpiršti ir parduoti, o čia jau patylėsiu, kaip stipriai jie klysta. Antrieji - tie, kurie priima pagalbą. Dažnai jie būna draugiški ir gerai nusiteikę, tačiau dirbant su tokiais žmonėmis prie kasos, jie vėlgi pateikia staigmenų. Vieni visą aptarnavimo laiką buvę draugiški, tokiais ir lieka, kiti sako kažką panašaus į ,,kokia Jūs miela, gal dar nuolaidą padarysite. O, tai vadinasi, nukainuotiems ir naujos kolekcijos drabužiams nuolaidų nedarote. Na, bet padarykit, juk jūs galit. O tai gal kokių kortelių turit? Neturit? Oi, kaip brangiai. Na, gerai, bet medžiaga čia prasta." Žinoma, dažniausiai tenka išgirsti šiuos sakinukus atskirai, bet būna, kad ir kartu, sodriau, o paskui nepatenkinti išeina. Na, ir trečioji rūšis - klientai, kuriems tu visiškai nerūpi. Jie paprasčiausiai tave ignoruoja arba pusiau ignoruoja. Žodžiu, jei ne tie draugiški ir smagūs pirmosios rūšies klientai tai darbas parduotuvėje būtų daug sudėtingesnis. Tad štai kaip negražiai aš su žmonėmis, rūšiuoju. Čia vėl mano pomėgiai analizuoti...
Nepaisant šito, šiandien surastas puikus abiturientiškas dviejų firmų ,,miksiukas": platus sinequanone diržas ir aptempta trumpa selected/femme suknelė. :)
Ir dar kai ką supratau - sekmadieniai net ir darbe sekmadieniai. Ir šypsenos - sekmadieniškos:)
Darbe šiandien vykdėm kaklaraiščių rišimo dirbtuves ir dabar kas nemokėjo, tas jau moka padaryti puikų dvigubą mazgą. Bet įgūdžiai sudyla, atbunka, tad pasižadėjau sau dažniau pasižaisti su tais viengubais ir dvigubais mazgais. Žodžiu, noriu būti kaklaraiščių rišimo profe ir nebijoti vyrų, kurie sako ,,aš pats" ir keliais mostais surezga sau po kaklu puikiausią mazgą. O kalbant apie tokius ,,grožio" darbelius, ir ,,Youtube" galima rasti neblogų nuorodų:
25 ways to wear a scarf
Tie in 10 seconds
Be kaklaraiščių rišimo vyrų skyriuje, jau keletą dienų tenka intensyviai sukti galvą apie tai, kaip turėtų atrodyti abiturientė šimtadienio šventėje - mat tokių klienčių, dažniausiai ateinančių su mamomis ir draugėmis, itin padaugėjo. Ir dauguma iš jų nelabai žino ne tik kas joms patinka, kas ne, bet ir ko jos norėtų. Tikras sąmyšis, kai parduotuvėje rūbų pilna, o apsirengti, atrodo nėra ką :) Ir tie veideliai ir pasimetę ir kiek išsigandę, su dažna kliente būna taip, kad žiūrime viena į kitą, kol galiausiai pavyksta ką nors išsirinkti, pamatuoti, aptarti. Čia gal dar ir kita tema - yra trys rūšys klientų (įskaitant ir abiturientes): pirmiausia tie, kurie yra nusiteikę prieš aptarnavimą ir konsultanto pagalbą. Velnias žino, kartais jie, atrodo, mąsto, kad jei jau tu pardavėja, tai visiškai buka arba kad nori tik įpiršti ir parduoti, o čia jau patylėsiu, kaip stipriai jie klysta. Antrieji - tie, kurie priima pagalbą. Dažnai jie būna draugiški ir gerai nusiteikę, tačiau dirbant su tokiais žmonėmis prie kasos, jie vėlgi pateikia staigmenų. Vieni visą aptarnavimo laiką buvę draugiški, tokiais ir lieka, kiti sako kažką panašaus į ,,kokia Jūs miela, gal dar nuolaidą padarysite. O, tai vadinasi, nukainuotiems ir naujos kolekcijos drabužiams nuolaidų nedarote. Na, bet padarykit, juk jūs galit. O tai gal kokių kortelių turit? Neturit? Oi, kaip brangiai. Na, gerai, bet medžiaga čia prasta." Žinoma, dažniausiai tenka išgirsti šiuos sakinukus atskirai, bet būna, kad ir kartu, sodriau, o paskui nepatenkinti išeina. Na, ir trečioji rūšis - klientai, kuriems tu visiškai nerūpi. Jie paprasčiausiai tave ignoruoja arba pusiau ignoruoja. Žodžiu, jei ne tie draugiški ir smagūs pirmosios rūšies klientai tai darbas parduotuvėje būtų daug sudėtingesnis. Tad štai kaip negražiai aš su žmonėmis, rūšiuoju. Čia vėl mano pomėgiai analizuoti...
Nepaisant šito, šiandien surastas puikus abiturientiškas dviejų firmų ,,miksiukas": platus sinequanone diržas ir aptempta trumpa selected/femme suknelė. :)
Ir dar kai ką supratau - sekmadieniai net ir darbe sekmadieniai. Ir šypsenos - sekmadieniškos:)
