Stebuklingas metas ateina

Atrodo, Kalėdos, tituluojamos stebuklų metu jau praėjo, tačiau negalima juk tikėti stebuklais tik prieš Kalėdas ir po jų. Teisingi žmonės tiki jais visus metus, o jei esi studentas tai ir tavo tikėjimas dar kitoks, didingesnis. Pavyzdžiui, turi vienu metu rašyti net kelis nemenkos apimties atsiskaitomuosius darbus. Ir kvailam aišku, kad reikia pradėti nuo kurio nors vieno. Na ir galvoji. Galvoji, galvoji ,,feisbuke", galvoji ,,jutubėj", galvoji portaluose ,,alfa", ..15min.lt", ,,bernardinai.lt", aukščiausią galvojimo lygį pasieki kai  vartai ,,tekstai.lt". Po tokio įtempto galvojimo, žiūrėk, jau ir vakaras, pamažu reikia ruoštis miegui.

    Kitą rytą nekenti savęs už tai, kad gimei mąstytoja. Skubėdama aplaistai kompiuterį rytine kava, pamiršti atsakyti į skambučius, pamiršti net papusryčiaut - puoli rašyti. Po kelių valandų jau turi puslapėlį teksto ir ta iš tiesų apgailėtinos kokybės raštliava tau atrodo kaip viso gyvenimo žygdarbis. ,,Kokie sklandūs sakiniai! Kokia mintis!". Taip sunkiai dirbusi juk nusipelnei vakarienės, o paskui ir filmuko ir miego.

   Kitą rytą pabundi su nerimu - iš tiesų juk liko tik kelios paros, o tu turi... kažkiek... Bėgi prie kompiuterio ir žiūrėdama į vakar tobulu atrodžiusį puslapį matai tik gramatines klaidas. O ir puslapis ne visas... Atrodo teksto kaip ir mažiau, nei palikai vakar. Tada prisėdi, rašai, pakyli, galiausiai išjungi trumpam kitus langus ir po kelių minučių įsijungdama meldi stebuklo - gal kažkaip teksto daugiau nei buvo. O štai tikrai tarsi viena eilute daugiau. O gal ir ne.

 Turbūt neverta minėti to, kad priešpaskutinę ar paskutinę atsiskaitymo dieną atrodai taip lyg būtum baisiausiai sielvartavus, nemiegojus ir nevalgius, išeinat į gatvę visai nesinori puoštis, o ir maistas atrodo prėskas. Visa tai paaiškinama vienu vieninteliu žodžiu - ,,įtampa". 

p.s. tačiau kartais pavyksta parašyti ir labai gerų tekstų