Iš fantazijų stalčiaus
Kai negaliu prisiversti mokytis, labai įdomu būva fantazuoti. Dalinuosi pora pastraipų, kuriuose sukūriau namus tokiai Jurgai. Kad šis personažas kada nors bus pagimdytas, negaliu garantuoti kaip kad negarantuoju, kad jo nebus.
,,Namai, kuriuose ji gimė buvo toli. Taip toli, kad Jurga juos regėdavo tik sapnuose. Ten jie buvo ryškūs – žalumos siūbavime paskendusi medinė gryčia, tokia tikra, kad, rodos, įkvėpdavo ir iškvėpdavo, netoliese, už sodo, tyvuliuojantis ežeras. Ji matė akmenis šalia jo, jų spalvas po lietaus ir save netoliese rymančią. Jos plaukai nepinti, suknelė žalia, geltona geltona, pilka. Ji sapnuodavo nuzulintus slenksčius ir didelius komodos stalčius, apšviestus skaudžios mėnesienos. Tada ji norėdavo eiti laukan, laibi pirštai jau liesdavo rankeną, Jurga išgirsdavo skaudžiai dejuojant malūno sparnus ir pabusdavo.
Palėpė, kurioje jai leido gyventi tolima giminaitė buvo prabangiai sutvarkyta. Didžiuliai stoglangiai ir balkonas, foteliai, apdengti dirbtiniais lokių kailiais, lova, kažkada turėjusi baldakimą ir atskira virtuvėlė, žvilganti naujomis plytelėmis. Visa tai visiškai nepriminė namų. Išėjus į balkoną kambarin plūsteldavo užterštas miesto oras, net ir praėjus pusei metų Jurgą vis dar pažadindavo rytinis mašinų gausmas, o blogiausia, ji nežinodavo kur laikyti savo surinktas žoleles. Tviskančioje virtuvėlėje jos baisiai netiko."
