Oho! Prisiminiau, kad turiu blogą . Meluoju. Aš visada jį prisimenu, kai tik turiu daugiau laiko, bet niekada neprisėdu. Visada prasmingiau ką nors paskaityti, kad ir lietuvių kalbos rašybos taisykles pasikartoti (o čia jau save verčiu, nes reikia). Sukurpiau eilinį straipsnelį darbui, šį kartą apie gimtosios kalbos sąvoką. Dar pradėjau kurpti naują straipsnį apie teatrą, bet palikau aname kompiuteryje. Tame, kur daug gerų žaidimų. O šitas darbinis. Ne mano. Apie vieną gerą kompiuterinį žaidimą netrukus papasakosiu. Labai retai juos žaidžiu (tiek kur veidaknygėj, juk nesiskaito. Ten pasėji kokius kukurūzus ir palieki pusantros valandos, kas įdomiausia – niekad nepernoksta). Bet kai žaidžiu... Lyg knygą skaityčiau. Šį kartą labai neblogą knygą-žaidimą. Tokią kažkiek sentimentalią, šiek tiek nuspėjamą, į pabaigą ištemptą, bet alegorišką ir visai prasmingą. Bet svarbiausia – labai graži grafika ir labai geras grojaraštis. Tam tadam – TO THE MOON. ...
It was one hell of a summer :) hot and rainy and windy and sunny, even with tender storms and I heard the thunder once in London (or it was maybe a tube, don't know). Peace of mind is what I'm seeking and finding in readings, in weekends, in lunch breaks, in evening, in sunshine, in sunsets, in rain, in running, in sleeping. Croatia was something amazing. All the landscapes, the warmth, long nights and incredibly hot days. Big decisions made and plans started. Sharing just a glance, a breath, a very happy moment of summer:
Karalienės nemačiau ir apskritai nebuvau Londone. Bet ir Saint Albans, nei didelio nei mažo miestelio tarp Londono ir Lutono, man sočiai. Bent jau kol kas. Pagaliau atkrito ausys po pirmojo gyvenime skrydžio ir, atrodo, išmokau kelią į namus nuo Dom. darbo. Dar sužinojau du kelius iki Train station ir apturėjau kokius penkis "sight seeing tour", sugebėdama pėsčiųjų taku pasukti ne ten. Ir dar kartą ne ten. Ir vėl ne ten. Daug bastymosi po mažus kvartalėlius, apstatytus raudonų plytų namukais, kurie vienas nuo kito skiriasi tik vitražais ant langų. Vakar mane aplankė Rit. ir aš mėginau ją parsivesti namo. Paviešinsiu vieną pokalbio fragmentą, sukant ratus apie mano gatvę: Rit. : aš tai nežinau, kur tu gyveni. Aš.: aš irgi Rit.: aš rimtai Aš.: aš irgi Užtat dabar žinau, ką reiškia nuo "Travis and Perkins" pakilti į viršų. Ir kaip nueiti iki "Morrisons". Jeigu rimtai, tai čia viskas kitaip. Ir drauge viskas paprasčiau. Atsipalaidavę žmonės, niekur n...