Humanitarė, dirbanti pardavėja
Taip. Toks yra dabartinis mano statusas ir nieko čia gero ar nepakeičiamo. Tačiau... Nieko ir labai blogo. Tai tiesiog DARBAS, kuris turi savų blogų ir gerų dienų tokių kaip vakar ir šiandien.Turbūt nemenkai pažįstamų daliai įdomu, kokia aš esu darbe. Išsiblaškiusi ar tiksli, linksma ar susiraukusi, drąsi ar bailiukė. O būna visaip. Būna ir taip, kad norisi parašyti keletą linksmų patarimų, kurie gimė iš (ne)malonių mano patyrimų.
1) net jeigu dirbi dar tik penkis mėnesius ar mažiau, žinok, kad visada gali pasiimti NEAPMOKAMŲ atostogų ir praaušinti galvą ar paskaudinti ją mokslais. Tačiau jei jau išėjai neapmokamų atostogų, tai grįžęs/usi į brigadą (turbūt dar ilgai šis žodis kels man juoką) nenešk krūvos vaisių vien todėl, kad taip elgiasi kolegės grįžusios iš savo APMOKAMŲ atostogų :D
2) kaip elgtis, jei nori du kartus per vieną valandą nugalabyti kasos aparatą taip, kad paskui stovėtum šalia jo ir kurtum jam prašymų litanijas su priežodžiu ,,įsijunk". Visų pirma, prieik prie senutės pirkėjos, kuri iš dviejų ,,siaubingų sijono variantų" nusprendė pirkti tą, kuris yra brangesnis. Tada maloniai su ja paplepėk, ar nenorėtų ir švarkelio. Ji vis dar plepės, kai tu ,,muši" jos sijoną ,,į kasą". Paskui pasitikėk jos sugebėjimu įvesti 4 skaitmenų pin kodą. Kai ji įves tik tris skaičius paprašyk, kad pridėtų ketvirtą ir paspaustų ,,enter". Ir svarbiausia - ,,leisk" jai spaudinėti visus kortelių skaitytuvo skaičiukus iš eilės ir būk išsigandusi, labai išsigandusi, kai kasa paprasčiausiai atsisako veikti. Tada pasikviesk ,,vyresnę" pardavėją ir tikėkis, kad močiutė negaus infarkto save įtikinėdama, jog nuo jos sąskaitos nuskaičiuoti pinigai, nors nėra to įrodymų. Ir galiausiai kalbėk litaniją, o kai kasa įsijungs ir visas atsistos į vėžes, dar keletą dienų vis pamąstyk apie senutę ir jos infarktą ar nenupirktą sijoną. Taigi šie atlaidai baigti. Antras kasos nugalabijimo variantas - tiesiog nepaspausk kai kurių mygtukų iki galo. Paprasčiausiai nepaspausk. Kasa viską daugiau padarys pati.
3) svajok apie naujesnę kasą. Apie tokią, kurioje nereikia atsukinėti kasos juostos ir kuri ,,nepastatyta ant" Windows 2000. Svajoti juk nedraudžiama.
4) padaryk ,,prisirašymą" vėliausiai po atestacijos, o ne tada, kai tai primena vadovas.
5) nors jautiesi normaliu, išmanančiu darbuotoju, visada bijok slapto kliento interpretacijų. Ne jo paties, o interpretacijų. Būtent jos gali sugriauti viską, ką tu taip sunkiai kūrei.
6) ir vistiek mylėk savo darbą. Nors ir kiekvieną dieną pasvajoji apie specialybę atitinkantį, geresnį, negrobiantį savaitgalių, tačiau dabar esi kur esi, tad kurk atmosferą, neškis geras akimirkas neliks tau abejingų (savaip).
Ir galiausiai - ar visa tai įvyko, nes aš esu humanitarinės pakraipos atstovė? Kaip sakoma ,,who knows", svarstyti galima tik tai, ar aš tam tikras patirtis suvokiu ir ,,nešuosi" kitaip nei tiksliosios pakraipos žmogus. O gal tai nauja tema?
1) net jeigu dirbi dar tik penkis mėnesius ar mažiau, žinok, kad visada gali pasiimti NEAPMOKAMŲ atostogų ir praaušinti galvą ar paskaudinti ją mokslais. Tačiau jei jau išėjai neapmokamų atostogų, tai grįžęs/usi į brigadą (turbūt dar ilgai šis žodis kels man juoką) nenešk krūvos vaisių vien todėl, kad taip elgiasi kolegės grįžusios iš savo APMOKAMŲ atostogų :D
2) kaip elgtis, jei nori du kartus per vieną valandą nugalabyti kasos aparatą taip, kad paskui stovėtum šalia jo ir kurtum jam prašymų litanijas su priežodžiu ,,įsijunk". Visų pirma, prieik prie senutės pirkėjos, kuri iš dviejų ,,siaubingų sijono variantų" nusprendė pirkti tą, kuris yra brangesnis. Tada maloniai su ja paplepėk, ar nenorėtų ir švarkelio. Ji vis dar plepės, kai tu ,,muši" jos sijoną ,,į kasą". Paskui pasitikėk jos sugebėjimu įvesti 4 skaitmenų pin kodą. Kai ji įves tik tris skaičius paprašyk, kad pridėtų ketvirtą ir paspaustų ,,enter". Ir svarbiausia - ,,leisk" jai spaudinėti visus kortelių skaitytuvo skaičiukus iš eilės ir būk išsigandusi, labai išsigandusi, kai kasa paprasčiausiai atsisako veikti. Tada pasikviesk ,,vyresnę" pardavėją ir tikėkis, kad močiutė negaus infarkto save įtikinėdama, jog nuo jos sąskaitos nuskaičiuoti pinigai, nors nėra to įrodymų. Ir galiausiai kalbėk litaniją, o kai kasa įsijungs ir visas atsistos į vėžes, dar keletą dienų vis pamąstyk apie senutę ir jos infarktą ar nenupirktą sijoną. Taigi šie atlaidai baigti. Antras kasos nugalabijimo variantas - tiesiog nepaspausk kai kurių mygtukų iki galo. Paprasčiausiai nepaspausk. Kasa viską daugiau padarys pati.
3) svajok apie naujesnę kasą. Apie tokią, kurioje nereikia atsukinėti kasos juostos ir kuri ,,nepastatyta ant" Windows 2000. Svajoti juk nedraudžiama.
4) padaryk ,,prisirašymą" vėliausiai po atestacijos, o ne tada, kai tai primena vadovas.
5) nors jautiesi normaliu, išmanančiu darbuotoju, visada bijok slapto kliento interpretacijų. Ne jo paties, o interpretacijų. Būtent jos gali sugriauti viską, ką tu taip sunkiai kūrei.
6) ir vistiek mylėk savo darbą. Nors ir kiekvieną dieną pasvajoji apie specialybę atitinkantį, geresnį, negrobiantį savaitgalių, tačiau dabar esi kur esi, tad kurk atmosferą, neškis geras akimirkas neliks tau abejingų (savaip).
Ir galiausiai - ar visa tai įvyko, nes aš esu humanitarinės pakraipos atstovė? Kaip sakoma ,,who knows", svarstyti galima tik tai, ar aš tam tikras patirtis suvokiu ir ,,nešuosi" kitaip nei tiksliosios pakraipos žmogus. O gal tai nauja tema?
