devyngalviai ir kačių mumijos

"Jeigu griūva dangus, reikia jį gaudyti" - mąstau balindama plyteles vonioje. Niekada neleiskite savo dangui sugriūti. Prieš porą dienų aiškinau Z., kad reikia neleisti savo kūnui būti despotu ir užsiskaudėti, kai jis to nori. "Kai nemąstai, tai ir neskauda" - toliau pamokslauju. "Viskas prasideda galvoje", bet jeigu netyčia būtent ją ir užsiskauda? Atsakymo į klausimą neradau, bet nujaučiu, kad  tokiu atveju belieka leistis sulesamai laukinių ančių. 

Baisiausias žmonių žudikas yra nervai. Labai reikia su tais nervais tvarkytis, bet kartais nebeaišku kaip. Žinau tik tiek, kad absoliučiai absurdiška yra būnant dvidešimties susigadinti stuburą. Baru save, nes tik kvaišos taip sugeba. Galiausiai ima diktuoti ne galva, bet nugara ir nuolatos turi su ja tartis. O ji šneka necenzūriniais žodžiais ir po pusvalandžio pavargsti klausyti. Dar apie nervus žinau tiek, kad veidaknygėj blokuoju visus pažįstamus, draugus, gimines ir tuos, kuriuos nežinau iš kur pažįstu, jei tik pradeda burbėti. Jei neveikia sistema, gal reiktų parašyti atitinkamai tarnyba?A? "Good point", ar ne? Veidaknygės draugai, deja, ne kempiniukai. Ir jei kas nors taip mano, reiktų iš naujo permanyti. Kaip ten sakoma "imkite mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit, kad mūsų tėvai socialinių tinklų nematė, o kai pamatė - išsigando, kad jų vaikas įsigijo dar vieną veidą". Iš tiesų, mes kaip kokios indiškos devyngalvės dievybės... Siekdama atvirumo, socialiniuose tinkluose stengiuosi užsibūti mažiau. Čia buvo pirmas apsivalymo žingsnis pavadinimu "apsivalymas nuo neaiškių puponautų".

Antras žingsnis - atsikratyti visų nereikalingų daiktų ir išsivalyti dulkes, išsisiurbti kilimą ir nusišveisti pelėsius. Šis darbas ramina, degina kalorijas ir išsaugo nuomojamą butą padorios būklės. Tai leidžia tikėtis, kad po metų nuomos, mūsų neiškeldins ar bent jau neatims depozito.

Trečias žingsnis - pa(si)gaminti skanią vakarienę, bet jos nepadauginti. Aišku tie, kurie gyvena vieni, nematys prasmės, kam tai daryti, bet pasakykite man "o kodėl to nedaryti"? Aš gi džiaugiuos kad turiu labai realią dvikoję priežastį ir man malonu, jei priežastis yra pavalgius ir ramiai sau sėdi. Tiesa sakant, man geriausia, kai ji yra persivalgius, bet "oh well". Maitinamės dabar sveikiau, atsargiau, pramaišiui su sportu ir todėl gyvenimas pavasarį yra gražesnis. Na, dar ir todėl gražesnis, kad telpu į senas kelnes.

Ketvirtas žingsnis - susitaikyti su esama padėtimi. Galiu šaukti, galiu rėkti, o... bet... tačiau... 

Anglijoje pavasaris gražus, nes jau žydi tūkstančiai narcizų, dienos ilgos ir labai saulėtos, parkai žali ir gatvės nuostabiai estetiškos. Imk ir filmuok filmą. Būtinai romantinį. Vakar lankėmės St. Albans širdyje, Katedroje, ir ten pasisekė pasivaikščioti su gidu. Pasirodo, statinyje esama architektūros detalių, kurių daugiau nėra niekur pasaulyje... Per 25 minutes pavyko išgirsti tikrai daug, tačiau norisi daugiau, todėl savaitgalį mėginsime patekti į 1,5 val. trunkantį turą. Tada daugiau ir papasakosiu apie popiežiaus tėvą vienuolį, princesę Dianą, romėnų graučius, gotiką ir protestantų uždažytas freskas. 
O kol kas iš galvos neiškrenta katės ir krokodilo mumijos, eksponuojamos miestelio muziejuje. Nes katės mumija turėjo ir ausytes... 

Ir... iki skrydžio į Lietuvą liko savaitė. 



Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ilgas tekstas apie kažką

Summa Summarum 2022-iesiems

Laiškai genijui arba kažkas ne taip