apie ne (ne)kaltybę nr.2 nevedusioms moterims

Peripetijos nr. 2. Prieš savaitę ėjau į darbo pokalbio antrą etapą. Deja (o gal ir ačiū Dievui) į darbą nepriėmė. Nenorėčiau dirbti įmonėje, kur per darbo pokalbius potenciali kolegė yra pakviečiama papasakoti kaip pas juos biure visi verkia ir kiek žmonių meta šį darbą. Kažkaip, toks etapas jau buvo.

Bekeliaudama ten... Ale važiavau į Watford gražiu mažu traukinuku, beveik siauruku. ...bekeliaudama ten pradėjau skaityti "Job Offer", tarsi mano gyvenime dar neužtektų ironijos. Romanas, parašytas Eleanor Webb, autorės, kuri kaip ir daugelis šiandienos amerikiečių moterų romanisčių mėgsta skaityti Jane Austen ir Charlotte Bronte (tai nėra blogai, jei ką). Ir paskui kažką panašaus rašyti. Deja, dauguma susipainioja epochose (savo dvasinėse, Austen, realiose) ir tada pavyksta ilgakaklės, varginančios, išpampusios kaip drambliai ir vienodos istorijos. Kai pasakojama apie dabartės įsimylėjelius, bet pasakojimo tempas visiškai neatitinka dabartinio... Kai personažai tokie vienodi, kad ilgainiui susipainioja ir tai nepadaro žalos istorijai (tai vadinama personažų perdauginimu dar mėgintuvėliuose). Taip gimsta personažai, kurie lyg ir tikri, bet mąstantys taip lėtai lyg būtų XIX amžius. Naivūs, neadekvačiai besielgiantys, nervinantys ne specialiai, bet "netyčia", nes tokie jau pavyko. Sakoma, kad jeigu personažas nervina, tai jau yra gerai. Žinokite, ne. Kartais personažas nervina todėl, kad matosi visos jo siūlės, aiškėja, kaip grubiai jis yra padarytas tarsi skudurinis žmogutis. Ir vis mažiau autorių dirba pakankamai ir yra talentingi pakankamai, kad išdrožtų ne buratinus, bet tikrus, gerbtinus personažus. Grįžtant... Autorės biografija jos tinklalapyje ne ypatingai įdomi ar rišli. Du MA verslo srityje turinti moteris nusprendė atsidėti rašymui, apie kurį svajojo nuo vaikystės (ale kaip originalu). Gražu, gerai, šaunuolė (ką daugiau bepasakysi),  dar gražiau tai, kad "Job Offer" "amazone" yra už dyką. Jau gerokai anksčiau visagalis internetas mane perspėjo nepulti prie nupigintų ar nemokamų knygų. Deja...

Na, nėra ko dejuoti. Istoriją (nors ne pati ploniausia) surijau. Keliolika kartų vos nepaspringau, bet nieko. Esu sau pažadėjusi baigti knygas, kurias pradedu. Šios pabaiga buvo nuspėjama jau pradžioje. Knygos stiprybės - siužetas vystomas gana greitai, neužsižaidžiama. Minusai - istorija jau kaip ir girdėta. Virtuviniais terminais kalbant: paimi faršą ir pabarstai retesnės rūšies pipirų nei barsto visi. Už tuos prieskonius galima ir pagirti, bet faršas tai tas pats kiaulienos iš prekybcentrio, o ne koks avienos iš ekologiškų prekių turgelio. Kitas minusas - pernelyg daug vietos ir gamtos aprašymų. Na taip, gražu, tiek gražu, kad net miegas ima arba tiesiog praverti porą puslapių (kaip darau aš). Sekantis minusas - pernelyg daug detalizavimo. Ana nuėjo, pasiėmė puodelį, paspaudė kavos aparato mygtuką, pagalvojo, kad reikia persirengti, pasiėmė lėkštutę, pamatė sofą... Kam visa tai? Minusų minusas - veikėjų kalba. "Benai! Ana! O, Benai! O, Ana!". Kartais atrodo, kad veikėjai mylisi ir šūkauja visą laiką. Iš tiesų jie taip aikčioja, kad ir ką besakytų. Aišku, mylisi irgi lygiai pusę knygos, kaip ir dera šių laikų romane, bet apie tai vėliau.

Biochemikė, vandenynų išsaugojimu besirūpinanti moteriškaitė Dr. Corner (Ana Jane Petrovic), kuriai apie 30 metų, ieškosi darbo. Gyvena Bostone, tačiau keliauja į darbo pokalbius gimtame Sietle. Atskridusi čia nusprendžia savaitę pailsėti pas tėvukus, kurie turi nuostabaus grožio poilsio namus netoli jūros. Čia sutinka paauglystės laikų meilę Beną Carlsoną, kuris atvyko į būsimas savo sesers vestuves. Benas juk gražus vyras, o dar ir kompanijos galva (Ana to nežino), todėl yra persekiojamas buvusios mylimosios. Ir šiaip yra nuskriaustas gyvenimo, nes jam su moterimis nelabai sekasi t.y. visos nori jo pinigų. Ana sutinka gelbėti Beną nuo ant kaklo puldinėjančios Čelsės ir vaidinti jo sužadėtinę. Žinoma, po kelių valandų jie jau kaip tikri sužadėtiniai išdarinėja visokius ten šniuru-niuru kažkur prieplaukoj. Abu nesupranta, kas čia dabar darosi, kad kaip kokie vampyrai negali vienas nuo kito atlipti. Sutaria, kad jų romanas baigsis po Beno sesers vestuvių. Nieko naujo vienas apie kitą nesužino, nes daugiau laiko praleidžia domėdamiesi nesaugiu seksu. Skaitytojas gi, gali praleisti tuos puslapius arba mėginti perskaityti, raudonuoti arba žaliuoti pagal savo patyrimo lygį. Jei rimtai, tokios knygos turėtų būti su ženklu N-18, nes jeigu jas ims skaityti penkiolikmečiai apie dvasinę nekaltybę ir apskritai nekaltybę nebereiks šnekėti apskritai. Iš viso, jiems paskui gali pasidaryti labai nuobodu domėtis priešinga lytimi arba kaip tik labai norėsis susirasti partnerį (ne, ne antrą pusę). Žodžiu, jokio, absoliučiai jokio, teigiamo poveikio. Romanas subalansuotas vienišoms moterims, kurios jau nerausta, nes ten tokių scenų ir scenelių galima prisiskaityti... Visai kaip tam populiariam romane, kurio skelbimus matau ant autobusų šonų Londono gatvėse. Tiesa, ir siužetas panašokas...

Įsimyli. Ana gauna išsvajotąjį darbą. Pasirodo, kad Benas yra tos kompanijos, kuriame Ana dirbs viršininkas. Kodėl jie šito nesuprato? Nes Anos tikroji pavardė kita ir Beno tikroji pavardė kita nei toji, kuriomis jie prisistato nuo vaikystės. Cha? Nepagalvojote, tiesa? Iš tiesų, tai pasakoma dar knygos pradžioje ir skaitytojas viską žino, o veikėjai nežino nieko, išskyrus kur rasti tašką G. Taigi Ana yra Dr.Corner, o Benas yra Benjaminas Stanfordas III, kuris vandenynais susidomėjo vaikystėje paskatintas Anos (kaip saldu, atneškit vandens). Benas apkaltina Aną juo pasinaudojus, kad gautų darbą. Ana žliumbia, Benas žliumbia, Ana laukiasi (tai irgi nuspėjamas dėl kai kurių h hmmm detalių), Benas susipranta buvęs kvailiu, Ana (at)leidžia. Viskas vėl baigiasi lovoje.

Įvertinimas 4/10. Nakties skaitalas, kai antra pusė knarkia va taip va: čia tu!!

Autorė parašiusi dar porą romanų. Bet gyvenimas per trumpas, kad du kartus liptumei ant to paties grėblio. Jei pagarbiau, kad spėtumei perskaityti visas pasitaikiusias knygas.


Kai skaitai "Kindle" viršeliu pasidžiaugti netenka. 








Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ilgas tekstas apie kažką

Summa Summarum 2022-iesiems

Laiškai genijui arba kažkas ne taip