Kaip išgyventi gimtadienį

Jeigu per ateinančias penkiolika minučių nepradės lyti, eisim į parką. Šiapus ir anapus langų ramus šeštadienis. Sveikinimai plaukia visomis įmanomomis ryšio priemonėmis ir aš, net keista, jas laikau ne numetus į kampą, o pasidėjus šalimais. Kodėl? Todėl, kad dera žmonėms padėkoti už sveikinimus. Ne tik dera, bet ir nuoširdžiai norisi. Puiki diena pasikalbėti su tais, kurie liko gimtinėje. Pervargusiais nuo magistrinių ir kitų baigiamųjų, gyjančiais po operacijų, tinginiaujančiais, besirengiančiais konkursams, keliaujančiais, ''šašlykaujančiais'' ir visaip kitaip poilsiaujančiais.

Galvoju, kad ketvirtis amžiaus yra visai nedaug, nes kai ateis antras ketvirtis, bus jau pusė, ir turėsiu teisę į sudėtingesnius stogo pavažiavimus, nei dabar. Jei ateis trečias ketvirtis, tai turbūt rašysiu knygą ''kaip sulaukti 75-erių ir pasitikti paskutinį ketvirtį'' arba ''kaip užbaigti gyvenimą su šypsena". Pastarasis pavadinimas yra baisus, nes gyvenimą su šypseną užbaigti galima, jei įžengus į paskutinį ketvirtį prasidės stiprūs stogo nuvažiavimai. ''Gyvenimas yra žiaurus, nes jis vieną dieną baigiasi'' - girdėjau, kad taip mąsto juodos odos ir sidabrinių kryžių mėgėjai ir ne tik... Aš manau, kad nepaisant visų stogų važiavimo ir traumų rizikų, gyvenimas yra gražiausia dovana, o gimtadienis geriausia proga už tą dovaną padėkoti. Mamai, Dievui, Dievams, Ląstelėms, Visatai, Sau arba niekam, jei esat nedėkingas. Jei priskiriate save ''homo sentimentalis'', galite ''Google'' naršyklėje įvesti ''Gražios (arba graudžios) mintys apie gyvenimą'' ir paverkšlenti į pagalvę, kai niekas nemato. Dar pasiklausyti meditacinės muzikos ir išsiverkti už visas Pasaulio neteisybes. Aš tuo tarpu iš ''homo sentimentalis'' evoliucionavau į ''homo ironicus'' ir ''homo doesn't matter", todėl savo gimtadienį gyvenu gana tingiai ir be torto. Apie tai kitoje pastraipoje.

Tuojau atsinešiu trečią litrą vandens ir pratęsiu....

Daugybę kartų skaičiau ir galiausiai įsitikinau, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus. Todėl ''Brita'' filtras yra mano šių dienų Dievas. Pradėjus gerti daug vandens (3-4 litrus per dieną) jaučiuosi žvalesnė, protiškai ir fiziškai aktyvesnė, dingo nuolatinis alkio jausmas (tikiuosi, kad sutirps ir kilogramai). Žodžiu, viskas organizme pradėjo keistis į teigiamą pusę ir aš tai sieju ne su 25-mečiu, bet su vandens ir miego sinteze. Miegoti stengiuosi bent po 8 valandas, rytais kertu energijos suteikiančius pusryčius, stengiuosi pietauti (ne visada pavyksta) ir vakarais organizmas nebereikalauja vakarienės. Tiesa, ją iš įpročio dar gana dažnai valgau... Saldainius stengiuosi pakeisti vaisiais, nors vis dar būna, kad organizmas ožiuojasi ir žūt būt nori cukraus. Kovai su savimi pasistačiau psichologinių barjerų, kurie kol kas veikia. Šį savaitgalį (žinoma, gimtadienio proga) nusprendžiau leisti sau valgyti tiek saldumynų, kiek tik noriu. Visa tai baigėsi gimtadienio pyragaičių paieškomis parduotuvėje ir išvada ''ai, nieko čia sveikesnio ir normaliai atrodančio nėra'', todėl nusipirkau bananų ir kažkokių nesaldžių riestainių prie pieno puodelio. Geriausias gimtadienis! 

Palieku čia palinkėjimus sau ir toliau laikytis miego ir vandens taisyklių bei tapti sveikesnei, nes kaip ten bebūtų, senstu. Jaučiu tai savo kauluose, klubuose ir galvoje... Taip pat linkiu sau, kad praeitų kojos nervo uždegimas (sėdimas darbas, mielieji) ir nebereiktų susitikus su gydytoja ''gūglinti'', kokie vaistai padėtų išlaisvinti mano piktą, geliantį, užspaustą nerviūkštį. Dar palinkėsiu, kad užtektų naminių tempimo pratimų ir nereiktų vakarais šlubuoti į fizioterapiją. Ir žinoma, kad veriantis skausmas nebegrįžtų ir nei vienas mylimas žmogus manęs šiais metais nepaliktų.

Na o kitą sykį tikiuosi parašyti apie gimtadienio dovaną, kurią dabar stengiuosi visada nešiotis su savimi ir kuri turėtų atgaivinti mano (ne)reikalingą tiklaraštį.

Ačiū!






Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ilgas tekstas apie kažką

Summa Summarum 2022-iesiems

Laiškai genijui arba kažkas ne taip