ATA Nyka-Niliūnas grįžo į amžinybę

Vakar mirė Alfonsas Nyka - Niliūnas. Vienas iš išrinktųjų poetų, kuriam Dievas davė ir drebtelėjo. Tragiškos ir drauge švelnios, kupinos paradoksų ir ypatingai pilnos, sukrečiančios ir paguodžiančios lyrikos genijus išėjo amžinybėn. Reikia paleisti. Ir pasidžiaugti tuo, kiek daug Jo mums liko. Kaip ir Liūnės, Marcelijaus Martinaičio, Bitės, Justino Marcinkevičiaus, Granausko, Apučio ir kitų...

 Visa karta traukiasi nuo mūsų, tolsta, iškvėpia paskutinį sykį ir grįžta į amžinybę laukti savo brangiausių. Išnyksta valstybių sienos, vandenynų ribos, net ir toliausiai išsibarčiusieji pareina.

 Iš poezijos antologijos "Žemė", Vilnius: Vyturys, 1991:

Nameliai prie upės

Norėčiau tau surasti paliktus iš džiaugsmo namelius

Prie upės, šniokščiančios krauju, 

Kad vieną valandą galėtum ten gyventi ir neliūst, 

Ir vieną valandą sapnuot tyloje jų;

Išgirst pavasarį ir jo šauksmus gilius, 

Neramų rudenį, niūniuojantį niūriai,

Po to palikt prie upės šniokščiančios kraujuos tuos namelius

Ir tik numirt į juos pareit.