Juodai baltas takelis finišo link

  Pirma diena, kai suvokiu nieko neparašysianti tol, kol neišsikalbėsiu – gaila, kad Sv. išvažiavus, su ja labai gera kalbėtis :). Orchidėjos su manimi plepėti nenori, katino neturime, kaimynų nėra (ir ačiū Dievui), tik nykštukai laksto aplinkui...
 Paūžavus ir pasikeikus, ramiai priimu pečius užgulusią darbų gausą ir jau kelinta diena ramiai juos darau. Gana maloniai, tik nuovargis šiek tiek laužia per pusę. Bet šiai problemai išspręsti visada padės mankšta. Turiu individualią, bet iš esmės visko galima prisižiūrėti čia: http://judamkartu.lt/.

Tataigi, patalpinu savo darbų kalendorių. Prisiminimui, ne norui, kad kas nors užjaustų (tų užuojautų gal jau kiek ir per daug :)):

• Balandžio 30 d. Daugiakalbės lietuvių literatūros egzaminas;
• Gegužės 3 d. Stilistikos egzaminas, darbo apie Renatos Šerelytės fenomeną atidavimas (vis dar jodinėju drauge su ,,Vėjo raiteliu");
• Straipsnio apie Liūnę Sutemą baiginėjimai;
• Apie gegužės 8 d. Politikos ir estetikos šiuolaikiniame kine egzaminas;
• Iki 13 d. recenzija Aktualiesiems lietuvių literatūros aspektams (dar vienas susitikimas su Loreta Jakonyte)
• Iki 14 d. atsiskaitomasis darbas kinui;
• Iki 25 d. BAKALAURAS
• Pora užsilikusių žadėtų recenzijų, stojimai ir mąstymai, kur įprasminti savo buvimą – kitaip sakant – darbo paieškos. 

Ir visa tai yra įveikiama! :)

 Atostogaudama (įdomu, kiek tai truks) ketinu skaityti. Daug. Ir rašyti. Kažką. Perrūšiuoti ir papildyti trejetą savo lentynų, išmokti kepti gaivius pyragus ir sėdėti gamtoje, kol pažaliuosiu iš harmonijos. 

 O šiaip – viskas gerai. Kava skani, obuolių pyragas su ledais – irgi, knygos Daugiakalbei įdomios. O kas bus tada, kai bus Viskas – bijau pagalvoti. Ketverius metus lietas pamatas lyg ir yra, bet iš tiesų jo nėra... Dabar jau pradėčiau verkšlenti ir save graužti, todėl geriau patylėsiu ir konstatuosiu, kad 

finišo tiesioji neišvengiamai artėja!

Z. Frogleg daryta nuotrupa. Lentyna prieš tai, kai ją apkroviau iki negalėjimo: