Atrasti Marcinkevičių iš naujo

Kuo daugiau skaitau, tuo tobulesnis  atrodo:

Miško kirtimas

Išrauna šakas iš dangaus,

ir lieka duobė.

Prie kelmo susirenka žvėrys

ir iš jo rievių – lyg iš papirusų

miško istoriją skaito.

Dega laužas.

Pjuvenos kvepia.

Kruvinas kirvis.

Spalgenos lašas.

Nekirskim šitos drebulės –

ieško joje mano vaikystė

laukinio balandžio lizdo.

Pieno puta.

Kraujo puta.

Per samanas šliaužia žaltys –

didelis

nugenėto medžio kamienas.

Toli mano pasaka ir namai.

Į vakarą atlėkė paukščiai,

Apkabino šakas nagais

ir laikė medžius  –

kad negriūtų.

Just. Marcinkevičius, 1967.