Už fejerverkų baimę ir gyvatę
Su Naujais 2013 visus, kurie atsiverčia (ne)reikalingą. :) Labai džiaugiuosi dėl kiekvieno, kuris perskaito ar paskaitinėja mano mintis (kad ir kokios chaotiškos jos kartais būtų), pakomentuoja ar pasiūlo pasikalbėti ,,vis a vis". O dabar trumpai: apie tinklaraštį, mano metus, (ne)išsipildžiusias svajas ir naujus lūkesčius.
(Ne)reikalingas?
Nors 2012 (Ne)reikalingas reikalingesniu netapo, bet viliuosi, kad tie 48 2012 metų įrašai atspindėjo ne tik ko aš (ne)nuveikiau, ką mąsčiau, kas man rūpėjo, bet ir privertė kiek nors susimąstyti apie tai, kas vyksta aplinkui Jus. Būtent todėl stengiausi kurti įrašus su paraštėje liekančiu klausimėliu kaip antai ,,Susirūpinusiai laimingas įrašas". Ar man bent kiek pavyko? Galite atsakyti tik Jūs.:)
Prognozė 2013: galbūt šiemet įsitikinsiu (Ne)reikalingo reikalingumu arba nereikalingumu. Taip pat ryžtingai pažadu, kad tinklaraštis taps bent kiek aiškesniu ir filmų, knygų, muzikos rekomendacijos nepaskęs bendrame sraute. :)
(Ne)išsipildžiusios svajos
Cituoju praėjusių metų pirmą dieną rašytas eilutes: Ko norėčiau 2012-tais? Žinoma, geriausių akimirkų su šeima, su draugais, su tuo kažkuo. Kad niekas nesirgtų ir visi pamatytų daug daug daug naujų dalykų. Ir dar, pakuždėsiu paslaptį - noriu naujo savo kampo, visų tų įsikūrimo ir pripratimo rūpesčių. Noriu, kad vasara būtų vasariška, ruduo rudeniškas, žiema žiemiška, o pavasaris pavasariškas. Tikriausiai noriu daug. Tikiuosi, ne per daug. Ar tai išsipildė?
Gražių akimirkų su šeima, draugais ir tuo kažkuo tikrai netrūko. Dauguma jų buvo tiesiog puikios, jaukios, smagios ir šiltos, kad prisimindama negaliu plačiai plačiai nesišypsoti. :) Aišku, sergančių artimiausių buvo ne vienas ir ne du, negaliu girtis, kad ir mano pačios metai buvo labai sveiki, bet atimkim teisę niūriems žodžiams būti parašytiems. Kai vartau A. tinklaraštį ir matau, kiek naujų dalykų šiais metais jai pasisekė pamatyti - nuoširdžiai džiaugiuosi. Vadinasi, mano noras bent jau kažkiek išsipildė. Žinoma, vienas tai ne visi, bet tikiuosi, kad ir kitiems drakonas prinešė daug neįprastų, naujų potyrių (tokį beprotiškai fantastiškai puikų simbolį turėjom). Rašykit blogus, kad žinočiau (juokauju). :)
O dabar keliauju prie temos, kuri man be galo svarbi - svajos apie naują kampą išsipildė net dukart. Vieną kartą vasarį, o kitą lapkritį. Įsikūrimo ir pripratimo rūpesčių buvo į valias ir jie paliko savo raukšlelę veide, bet man atrodo, kad tai ne rūpesčio, o džiaugsmo raukšlelė. Svarstau, kad tie pora persikraustymų ir visi su jais susiję dalykėliai lėmė tai, kad 2012 šypsojaus kokius 100 kartų dažniau nei 2011.
Ir man žiema buvo žiemiška, pavasaris pavasariškas, ruduo rudeniškas ir vasara vasariška. Galbūt todėl, kad praėjusiais metais kaip niekada išmokau sustoti, įsiklausyti, įsižiūrėti. Visai nesvarbu, kad pavėluoji į troleibusą todėl, kad tyrinėji klevo viršūnės spalvines gamas. Tas žydėjimas, brendimas, tas kritimas ir sniego gurgėjimas po kojom - troleibusais šito nenupirksi. Tik laiku.
p.s. įkurtuvės labai vėluoja, bet leiskim joms vėluot, tiek kiek reikia. Gerai?
Prognozė 2013: svajonių yra, ambicijų, regis, irgi. Tik jų neišduosiu, o tai ims ir neišsipildys... (Ar reikia tikėti prietarais?)
Apie (ne)visus susijusius dalykėlius
Visų pirma, melieji, apie kuriuos dabar kalbėsiu, nesupykit, kad pavadinau jus dalykėliais. Bet juk taip mielai skamba! Svarbiausias, dalykėliškiausias dalykas iš visų dalykų buvo tai, kad suradau tokią šaunią kompaniją. Turiu Jums padėkoti už visus tuos vakarus su Alias'u ir su šaradom ligi ryto. O ypatingai už šiandienines, trukusias iki 05:45 (taip, aš užfiksavau). Už šampaną ant Tauro kalno ir už tai, kad kartu palydėjom ir sutikom. Už fejerverkų baimę ir kalbas, kad triukšmingas Naujųjų sutikimas paslėptų invaziją ar okupaciją (po velnių, radot apie ką kalbėt), už prancūzišką batoną, skanius guminukus, už galimybę šiek tiek pakerpėti ir padalyvauti, už pilną pirmą troleibusą ir pasivaikščiojimą iki Žvėryno. Ir už tai, kad P. atvažiavo bent valandžiukei (,,su***ta parduotuvė"). Dėkui.:)
Dar vienas svarbus dalykėlis - išlaikyti ryšiai su buvusiais klasiokais, nors su kai kuriais pavyksta prabėgomis pakalbėti nebent virtualiai, bet yra tų, kurių veidus visada malonu matyti. Kai viskas šitaip keičias, o Jūs išliekat...
Prognozė 2013: aš labai tikiuosi, kad nei aš nei Jūs niekur nedingsite ir viskas bus kaip buvę. Jaukiai, harmoningai, įspūdingai, šiltai...
Taigi laikais tikrai nuskutė drakoną iki gyvatės (vakarykštė išmintis), bet nereikėtų pamiršti, kokia vikri gali būti gyvačiukė. Taigi visiems linkiu judrumo - veikti, siekti savo tikslų ir svajonių įgyvendinimo, kad ir kaip sunku tai atrodo iš pradžių.
