Prabylu

  Dvidešimt dienų nedovanojau (Ne)reikalingam nei vieno žodžio. Atsiversdavau, permesdavau akim, rašteldavau žodį ir nutupdydavau jį Juodraščiuose. Kartais norėdavosi paliūdėti, kad labai sunki buvo pavasario semestro sesija, kartais kildavo noras pasidžiaugti, kad visai neblogai sekasi su ja tvarkytis, o ir šiaip visokių džiaugsmelių ir liūdesėlių būta, bet... Dabar atrodo, kad viskas jau praeity ir to ,,visko" nelabai norisi prisiminti.

  Iš parduotuvės A. išeiti ne taip jau ir lengva, kaip tikėjausi. Buvo trys ,,sportadieniai" ,,Black Friday", dabar bus darbas iki dvylikos nakties, o paskui ,,išsinešdinimo"dienos. O tada... Tada prasidės ATOSTOGOS nr.2 (pirmosios startavo išsiuntus kursinį darbą). O atostogose bus daug džiaugsmo, daug malonaus skaitymo ir rašymo (geriau pagalvojus, tai kiek mazochizmas), daug kvepiančio liepų žydėjimo meto Šiaurėje, daug saulės ir daug mylimiausios krikšto dukrytės A. pokštų. :) Bus! 

  Bus susitikimai su seniai matytais, išsiilgtais tolimais ir artimais draugais (aš jau labai laukiu tavęs grįžtant į sostinę, mano mieloji Pau). Bus daug plepėjimo ir nieko neveikimo, bus daug filmų ir muzikos. Bus ir daug mano pamėgto vėžliukų ir porcelianinių lėlių sporto - kalanetikos! 

   Dabar lyg ir galėčiau išsakyti mieliausius padėkos žodžius savo ,,trenerei" R., bet Tu žinai, R., kad esu dėkinga už šį atradimą, tatai nebesikartosiu. O jeigu kam rūpi - mestelkite vieną akį ČIA (tik nepasitempkit jos).

   O dabar, atidavusi reikalingą duoklę (Ne)reikalingam, einu džiaugtis laisvutėliausiu nuo darbų pirmadieniu ir rytinio lietaus nupraustomis Vilniaus gatvėmis!

Iki pasimatymo!