geriau negu nieko?

  Skaitinėdama vienos pažįstamos, pavadinkime ją jaunąja rašytoja, straipsnį sugavau save mąstant - ar lengva yra jaunam, ženklios patirties neturinčiam autoriui rašyti ir tikėti savo tekstu? Pasikliauti savo išmanymu ir pasitikėti, kad tikrai žino ką kalba ir kaip kalba. Aš nežinau, kaip kitiems, tačiau man visada nedrąsu rašyti įtikėjus kažkokia absoliučia tiesa, o pamačius straipsnį, kuriame daug gražbyliavimo, tuščiažodžiavimo, darosi pikta. Žmonės, o žmonės, pagalvokite ir apie skaitantį. Žinoma, jei orientuojatės į tą skaitytoją kuris paskui sakys: ,,šis autorius gražiai rašo, daug gražių metaforų", tačiau nelabai prisimins apie ką buvo straipsnis ar ką savito, naujo, įdomaus jis išgirdo, tada tai Jūsų problema. Norėčiau kalbėti apie tuos, kuriems ne tas pats, koks yra jų skaitytojas. Būtent ne kas, o koks. Čia galėtute man paprieštarauti, kad reikia orientuotis į tam tikrą skaitytoją ar skaitytojų grupę, kuri ir būtų tie ,,kas" ir teigti, kad kiekvienas yra skirtingas, kiekvienam neįtiksi. Turiu pripažinti, kad čia tiesos yra, bet... Nemažai yra tokių skaitytojų, kurie gali nešiotis etiketę ,,mąslus" arba ,,filologas" ir atkreipti dėmėsį į jūsų parašytus sakinius bei pastraipas, jas gerai panagrinėti, paredaguoti ir pasakyti, kad jūsų straipsnių daugiau neskaitys arba kad jums dar reikia paaugti. Išgirdę pastarąjį komentarą susimąstykite - paaugti - reiškia daugiau praktikuotis ir nepulti stačia galva publikuoti to, kas jums ar jūsų draugui pasirodė šauniu straipsniu. Nebent rašote ,,iš reikalo".
  Nekalbu, kad pati nedarau klaidų. Darau, nors ir spausdinu nedaug. Štai kad ir paskutinėje recenzijoje trūko permąstyti vienos citatos būtinumą ir mano mąslusis skaitytojas tai pastebėjo. Pamoka. Tačiau ir spausdinu nedaug ne todėl, kad nerasčiau apie ką rašyti, kam rašyti ar kada rašyti,  tiesiog  nenoriu, kad mano ,,augimas" taptų viešu reikalu. O tas porą recenzijų išspausdinti tiesiog ,,reikėjo".
  Geriau pamąsčius - aš paprasčiausiai nedrąsi. Na, bet vis tiek pikta, kai tekstas skamba kaip tuščias indas.
O galbūt yra dar kitaip? Gal spaudai rašo tik drąsūs? Gal drąsiųjų eksperimentai gerbtini? Nežinau kaip Jums, bet man gerbtini tiek, kiek pasirodo vertingi. O gal geriau negu nieko?
 Toliau norėčiau plėtoti savo kalbą apie tai, kad lietuviška spauda yra pavojuje, bet... Už lango labai gražiai lyja ir labai jau norisi arbatos. Tad pamintysiu kitąkart.