kas išmokys gyventi arba filosofiniai dienos nukrypimai

   Nežinau ar verta fiksuoti tai, kokia šaunuolė aš esu, kad nuo ketvirtadienio iki pirmadienio ,,atidirbti" 27 valandas parduotuvėje (čia vien darbas salėje su klientais ir tvarkymai) ir dar parašyti 9 lapų referatą Rolano Barto straipsniui ,,Mitas šiandien". Pasėkmės - miegu, dirbu, rašau, neturiu laisvalaikio - esu pervargusi, nesinori maisto, iki atsiskaitymo liko dar keturios valandos intensyvaus skaitymo, bet ryžtas niekur nedingsta, kaip ir nusiteikimas ketvirtame kurse dirbti tik pagal autorines sutartis arba nedirbti iš viso.
  Beveik metus vakarus leidžianti parduotuvėje A. vis dažniau pamąstau, ką šitaip prarandu ir ką surandu. Apie tai, ką prarandu, sunku kalbėti, nes esu įsitikinusi, kad gali būti ir taip, jog nedirbi, tik studijuoji, atiduodi tam visus vakarus ir rytus ir vis tiek nieko doro nepasieki. Kas tai? Talento trūkumas, žinių spragos ar tiesiog neatsidūrimas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje?
   Šiandien nekalbėsiu apie nusivylimą Universiteto sistemomis ar studijų planais, nes yra kaip yra. O svarbu, kad yra žingeidumas ir savivoka - žinios ne tik Universiteto skaityklose užkastos, juolab Universitetas neišmokys tavęs GYVENTI.

 Tai tiek filosofinių nukrypimų. Pagalvojau - užrašysiu, bala nematė.

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ilgas tekstas apie kažką

Summa Summarum 2022-iesiems

Laiškai genijui arba kažkas ne taip