Trys valandos Hobitui
Šiandien vėjas taip kiaurai košia, kad rodos sulig kiekvienu žingsniu į veidą įsminga tūkstančiai adatėlių. O mes gana džiugiai ėjom per tuos užpustytus Dundulkiemio takus, atrodo apleistus gyvybės, kad nukaktume iki Tauro kalno, o paskui jau į Vingį. Ten trims valandoms buvau pamiršusi šaižią lietuvišką žiemą, nes veizėjau į žalias pievas, aukštus krioklius ir nepaprastas tvirtoves. Taigi tataigi jau esu viena tų laimingųjų, mačiusių šios savaitės kino sensaciją: Hobitą. Ar nenuvylė?
Ganėtinai prasta kokybė. Nors nemenkai geresnė už rugpjūčio mėn. ten pat matytą ,,Tedį", bet aš, matyt, jau labai prie gero pratusi. Kelis kartus filmo pradžioje pasitryniau akis, norėdama įsitikinti, ar čia ne mano rega kvailioja. Deja... Draugai po filmo patvirtino taip pat pastebėję kokybės trūkumų. Tačiau ,,Hobitas" nė akimirkai nenuobodus ir įtraukiantis, tad daugiau apie tą kokybę nebuvo kada ir galvoti.
Suabejojom ,,soundtraku" - ar klystam, ar iš tiesų tai viena daina, grojanti per visus svarbiausius įvykius? Na ką, graži ta daina, labai. Ypač labai patiks tiems, kas mėgsta žemus vyrų balsus. :)
,,Hobitas" kaip ir visi ,,Žiedų valdovo" filmai kartu fantastiškai gražus ir baisus. Jau vien ką reiškia baltojo pikčiurnos orko pasirodymas... Brr... O man dar ne per seniausiai paskutinės Batmano dalies blogiukas atrodė siaubingai gąsdinantis...
Siužetas. Įvykiai tiesiog neleidžia atsikvėpti. Nykštukai (kurie filme atrodo kaip tikri milžinai) bėga, slepiasi, krenta ir keliasi ir išradingai kovoja. Taiklios ir juokingos veikėjų replikos filmui jos suteikė nemažai gyvybės.
Gražieji elfai ir jų kalba... Iš tiesų, buvau taip labai jų pasiilgus, kad norisi vėl iš naujo pažiūrėti visas ,,Žiedų valdovo" dalis, juolab, kad tai sudėtingas, vientisas ir įvairių vingių kupinas kūrinys. O pažiūrėję ,,Hobitą" sužinosite nemažai apie jo priešistorę :)
Išvada: trijų šeštadienio valandų vertas filmas, kuris tikrai nenuvylė! Puikus dienos prieskonis!
Jaukiai išgyventi vėtras!
