viena savaitė iki kovo
Kadangi artėja pavasaris ir jau tikiuosi su visam padėjau pirštines, reikia šiek tiek ir spalvų. Žalios, žalsvos, baltos, gaivumo, paprastumo ir lengvumo. Jeigu pamąstant metafiziškai, kaip aš labai mėgstu, ir gyvenimas Londono pakrašty per dvejus metus tapo paprastesniu, gražesniu ir mielesniu, nei bet kada anksčiau.
Ne todėl, kad emigranto gyvenimas lengvesnis ir turtingesnis, ne. Iš namų išeinu aštuntą ryto, grįžtu jau po septynių vakaro, o kartais net tą pačią aštuntą. Būna, kad guliesi į lovą ir iš nuovargio norisi verktit... net ne norisi, o ašaros pačios byra. Negaliu sau leisti naktinėti, nes apsnūdimas darbe baigiasi sulėtėjusia reakcija ir klaidomis, o klaidų taisymas kaštuoja laiką, kuris jau ir taip griežtai suplanuotas. Laikas sau slypi traukinyje ir toje valandžiukėje, kuri lieka po maisto gaminimo, rūbų skalbimo, namų tvarkymo ir bendravimo su išsiilgtais žmonėmis. Savaitgaliais norisi šokti iš džiaugsmo, bet tai tik dvi dienos, kai gali redaguoti savo gyvenimo aprašymą, nes kitą savaitę vėl bus interviu vienoje iš geriausių vertimo įmonių pasaulyje, į kurį ir konkursantai suguža iš pusės pasaulio.
Ir į interviu jau eini nesitikėdama darbo pasiūlymo, o norėdama pamatyti tą lygį. Kai pagalvoju, kad vos vakar apturėjau daugiau nei valandą trukusią, komplikuotą danties šalinimo operaciją, o rytoj tasai išsvajotasai interviu, vėlgi norisi verkti, bet laikausi, nes:
Ne todėl, kad emigranto gyvenimas lengvesnis ir turtingesnis, ne. Iš namų išeinu aštuntą ryto, grįžtu jau po septynių vakaro, o kartais net tą pačią aštuntą. Būna, kad guliesi į lovą ir iš nuovargio norisi verktit... net ne norisi, o ašaros pačios byra. Negaliu sau leisti naktinėti, nes apsnūdimas darbe baigiasi sulėtėjusia reakcija ir klaidomis, o klaidų taisymas kaštuoja laiką, kuris jau ir taip griežtai suplanuotas. Laikas sau slypi traukinyje ir toje valandžiukėje, kuri lieka po maisto gaminimo, rūbų skalbimo, namų tvarkymo ir bendravimo su išsiilgtais žmonėmis. Savaitgaliais norisi šokti iš džiaugsmo, bet tai tik dvi dienos, kai gali redaguoti savo gyvenimo aprašymą, nes kitą savaitę vėl bus interviu vienoje iš geriausių vertimo įmonių pasaulyje, į kurį ir konkursantai suguža iš pusės pasaulio.
Ir į interviu jau eini nesitikėdama darbo pasiūlymo, o norėdama pamatyti tą lygį. Kai pagalvoju, kad vos vakar apturėjau daugiau nei valandą trukusią, komplikuotą danties šalinimo operaciją, o rytoj tasai išsvajotasai interviu, vėlgi norisi verkti, bet laikausi, nes:
- prie lovos tupi puodukas šaltos kavos nuo mylimiausio pasauly sužadėtinio
- be penkių pavasaris! pora savaičių ir viskas sužaliuos, mesim paltus, lįsim į parkus, vėl galėsiu stresą verst į nubėgtus kilometrus
- savaitgalio tri'pai! Galvoje visą žiemą išnešioti Londono ir kitų miestų objektai
- greitai bus Z. gimtadienis, o gimtadieniais mes visada veikiam kažką faino
- Velykom veikiausiai važiuosim į Lietuvą, o gal ir dar kur prasuksim, kas ten žino
- šiemet nesikraustom!
- pavasarį galbūt turėsim svečių ir dar svečių, yra ko laukti
- mama šypsos ir todėl mano širdy kalasi jau gal koks penkioliktas pavasaris
Ar gi tiek neužtenka sveikai pusiausvyrai išlaikyti? Todėl gyvenimas ir yra paprastesnis, mielesnis ir gražesnis, nei bet kada anksčiau.
ai, dar penktadienį ėjom į Rigolettą: https://www.eno.org/whats-on/rigoletto/
ai, dar penktadienį ėjom į Rigolettą: https://www.eno.org/whats-on/rigoletto/
su viena savaite iki kovo,
Justė
