We are less than Pandas arba kažkas tokio
Gyvenasi gerai, kai:
* Londono užmiestyje pamatai vieną įspūdingiausių spektaklių gyvenime. Jis įsibruka į mintis ir į sapnus gerai savaitei. Geriausias kada nors matytas Makbetas:
http://www.vaultfestival.com/event/the-devil-speaks-true/2016-02-17/
O čia ir kūrėjų puslapis: http://www.goatandmonkey.co.uk
Apskritai, Šekspyras šiek tiek senstelėjo, šį pavasarį jam 400 metų ir aš tikiuosi, kad susitikimų dar bus. Tokių kaip Romeo ir Džiuljeta ana čia: http://backyardcinema.co.uk/
In a church, with a choir.
* Turi trumpas keturių dienų atostogas, kurių metu aplanko draugai iš Lietuvos ir darom sight seeing tour Londono autobusais. Vaikom paukščius prie Tower Bridge, pašalam prie St. Pauls, o galiausiai nusibaigiam didžiausiam Europoje 6 aukštų knygyne, kur vyrai prisiperka SciFi, Dom dar prigriebia Orvelo 1984, nes puikus leidimas, o prieš išeinant ir šitą gėrį (kurio taisykles turėčiau dabar skaityti, nes atrodo kiek suktas reikalas): https://boardgamegeek.com/boardgame/181/risk
Puikus žaidimas kiek pabodusiam Ticket to ride pakeisti.
* kai darbe gana ramu, lauki paaukštinimo bei darbuojies mentore. Kai kartą per savaitę einam pietauti į vietas, kurios stebėtinai nebrangios, bet nuoširdžiai neįtikėtinos kaip neseniai rasti afganų ir turkų restoraniukai. Kitą savaitę laukia venesueliečių užeiga, kurios šefas kažkodėl yra ir lietuviškų produktų dealeris? Hmm?
* kai kolega sako ''what? 3 mln. in Lithuania? You are less than pandas''... Pandas???? Bet smagu suprasti, kad tokie dalykai tavęs seniai seniai nebejaudina. Kaip ir Lietuvos sostinė Ryga bei neperbraižyti žemėlapiai, kur vis dar egzistuoja SSRS. Gerai, pripažinsiu, šitie vis dar siaubingai nervina.
* kai niekada negalvojai, kad dirbsi su rašytoja, kuri padės suvokti kas per žmogus yra rašytojas Europoje, Amerikoje, kuo tai skiriasi ir kodėl. Ar gardi šio profesionalo duona Londone ir ką iš tiesų reiškia rašymas kaip darbas ir rašymas kaip malonumas. Aš Jums sakau, niekada nežinai, kur būsi po metų. Meti universitetą ir surandi Universitetą. Unikalūs interviu kiekvieną dieną pietaujant su puse Europos. Juokai juokais, bet prie mūsų biuro pietų stalo sudaromi aljansai, aptariami buvę ir esami karai, valgymo ir devėjimo tradicijos, svaro kursas, lingvistiniai kalbų skirtumai, naktiniai klubai, svetimi gyvenimai ir dar balažin kas.
Dienos meniu:
11:30 prancūzai pradeda šildytis pietus, jei nueisi pasilabinti apie 12:30 jie jau bus beveik pradėję valgyti. Jie kalba daugiau nei valgo, todėl geriausia ilgai neužsibūti, nes kitu atveju klausysiesi dejavimų stiliumi Tube in Paris is so bad compared to the one in London. Taip, pasaulių karas tęsiasi.
13:00 pietausi su Italais. Patartina nevalgyti makaronų su vištiena, jei nenori maištauti. Jei nori, patariama valgyti, tada tiesiog klausysies ir suprasi, kad italams viskas, kas daroma ne pagal juos yra just not the right way. Punto! Ottimo bene, amici! :)
14:00 pietausi su Ispanais. Aštrių prieskonių kvapas ir nuolatiniai dejavimai dėl saulės šviesos stygiaus. Just because!
15:00 darbščiausi neturi laiko pietauti laiku, todėl laikas vokiškam ''Hallo!'', rusiškiem, lenkiškiems ar rumuniškiem tauškalams. Kadangi šių kolegų po vieną ar du, pagaliau visi kalba angliškai ir be keistų intarpų! Mano žmonės!
Smagu būtų pietauti ir su skandinavais, bet mūsiškiai valgo tik prie savo kompiuterių, o arbatą atsineša termose.... OK... I'll skype you.
* kai kiekvieną rytą traukiny 20 min skaitai rimtelesnius dalykus kaip ''In the Light of What we Know'' : http://www.theguardian.com/books/2014/jun/01/in-light-what-we-know-review-zia-haider-rahman-epic-intensely-moving-debut
... o vakarais suryji Tudorų TV serijas ir paskui ieškai knygos, nes baisiai užkabino. Nors ir suvoki, kad ištiks popsas, bet juk taip smagu pirkt knygas ir jas ryti.
* kai grįžti iš Londono, eini namo ir pamatai atidarytas bažnyčios, kurios dar nematei veikiant, duris. Taip visai netikėtai vakaras prasideda bažnyčioj. Katalikų, nykstančios rūšies mūsų protestantiškam miestelyje. Kažkas special, tik niekaip nepagaunu kas.
Labanakt!
* Londono užmiestyje pamatai vieną įspūdingiausių spektaklių gyvenime. Jis įsibruka į mintis ir į sapnus gerai savaitei. Geriausias kada nors matytas Makbetas:
http://www.vaultfestival.com/event/the-devil-speaks-true/2016-02-17/
O čia ir kūrėjų puslapis: http://www.goatandmonkey.co.uk
Apskritai, Šekspyras šiek tiek senstelėjo, šį pavasarį jam 400 metų ir aš tikiuosi, kad susitikimų dar bus. Tokių kaip Romeo ir Džiuljeta ana čia: http://backyardcinema.co.uk/
In a church, with a choir.
* Turi trumpas keturių dienų atostogas, kurių metu aplanko draugai iš Lietuvos ir darom sight seeing tour Londono autobusais. Vaikom paukščius prie Tower Bridge, pašalam prie St. Pauls, o galiausiai nusibaigiam didžiausiam Europoje 6 aukštų knygyne, kur vyrai prisiperka SciFi, Dom dar prigriebia Orvelo 1984, nes puikus leidimas, o prieš išeinant ir šitą gėrį (kurio taisykles turėčiau dabar skaityti, nes atrodo kiek suktas reikalas): https://boardgamegeek.com/boardgame/181/risk
Puikus žaidimas kiek pabodusiam Ticket to ride pakeisti.
* kai darbe gana ramu, lauki paaukštinimo bei darbuojies mentore. Kai kartą per savaitę einam pietauti į vietas, kurios stebėtinai nebrangios, bet nuoširdžiai neįtikėtinos kaip neseniai rasti afganų ir turkų restoraniukai. Kitą savaitę laukia venesueliečių užeiga, kurios šefas kažkodėl yra ir lietuviškų produktų dealeris? Hmm?
* kai kolega sako ''what? 3 mln. in Lithuania? You are less than pandas''... Pandas???? Bet smagu suprasti, kad tokie dalykai tavęs seniai seniai nebejaudina. Kaip ir Lietuvos sostinė Ryga bei neperbraižyti žemėlapiai, kur vis dar egzistuoja SSRS. Gerai, pripažinsiu, šitie vis dar siaubingai nervina.
* kai niekada negalvojai, kad dirbsi su rašytoja, kuri padės suvokti kas per žmogus yra rašytojas Europoje, Amerikoje, kuo tai skiriasi ir kodėl. Ar gardi šio profesionalo duona Londone ir ką iš tiesų reiškia rašymas kaip darbas ir rašymas kaip malonumas. Aš Jums sakau, niekada nežinai, kur būsi po metų. Meti universitetą ir surandi Universitetą. Unikalūs interviu kiekvieną dieną pietaujant su puse Europos. Juokai juokais, bet prie mūsų biuro pietų stalo sudaromi aljansai, aptariami buvę ir esami karai, valgymo ir devėjimo tradicijos, svaro kursas, lingvistiniai kalbų skirtumai, naktiniai klubai, svetimi gyvenimai ir dar balažin kas.
Dienos meniu:
11:30 prancūzai pradeda šildytis pietus, jei nueisi pasilabinti apie 12:30 jie jau bus beveik pradėję valgyti. Jie kalba daugiau nei valgo, todėl geriausia ilgai neužsibūti, nes kitu atveju klausysiesi dejavimų stiliumi Tube in Paris is so bad compared to the one in London. Taip, pasaulių karas tęsiasi.
13:00 pietausi su Italais. Patartina nevalgyti makaronų su vištiena, jei nenori maištauti. Jei nori, patariama valgyti, tada tiesiog klausysies ir suprasi, kad italams viskas, kas daroma ne pagal juos yra just not the right way. Punto! Ottimo bene, amici! :)
14:00 pietausi su Ispanais. Aštrių prieskonių kvapas ir nuolatiniai dejavimai dėl saulės šviesos stygiaus. Just because!
15:00 darbščiausi neturi laiko pietauti laiku, todėl laikas vokiškam ''Hallo!'', rusiškiem, lenkiškiems ar rumuniškiem tauškalams. Kadangi šių kolegų po vieną ar du, pagaliau visi kalba angliškai ir be keistų intarpų! Mano žmonės!
Smagu būtų pietauti ir su skandinavais, bet mūsiškiai valgo tik prie savo kompiuterių, o arbatą atsineša termose.... OK... I'll skype you.
* kai kiekvieną rytą traukiny 20 min skaitai rimtelesnius dalykus kaip ''In the Light of What we Know'' : http://www.theguardian.com/books/2014/jun/01/in-light-what-we-know-review-zia-haider-rahman-epic-intensely-moving-debut
... o vakarais suryji Tudorų TV serijas ir paskui ieškai knygos, nes baisiai užkabino. Nors ir suvoki, kad ištiks popsas, bet juk taip smagu pirkt knygas ir jas ryti.
* kai grįžti iš Londono, eini namo ir pamatai atidarytas bažnyčios, kurios dar nematei veikiant, duris. Taip visai netikėtai vakaras prasideda bažnyčioj. Katalikų, nykstančios rūšies mūsų protestantiškam miestelyje. Kažkas special, tik niekaip nepagaunu kas.
Labanakt!
