Oho! Prisiminiau, kad turiu blogą . Meluoju. Aš visada jį prisimenu, kai tik turiu daugiau laiko, bet niekada neprisėdu. Visada prasmingiau ką nors paskaityti, kad ir lietuvių kalbos rašybos taisykles pasikartoti (o čia jau save verčiu, nes reikia). Sukurpiau eilinį straipsnelį darbui, šį kartą apie gimtosios kalbos sąvoką. Dar pradėjau kurpti naują straipsnį apie teatrą, bet palikau aname kompiuteryje. Tame, kur daug gerų žaidimų. O šitas darbinis. Ne mano. Apie vieną gerą kompiuterinį žaidimą netrukus papasakosiu. Labai retai juos žaidžiu (tiek kur veidaknygėj, juk nesiskaito. Ten pasėji kokius kukurūzus ir palieki pusantros valandos, kas įdomiausia – niekad nepernoksta). Bet kai žaidžiu... Lyg knygą skaityčiau. Šį kartą labai neblogą knygą-žaidimą. Tokią kažkiek sentimentalią, šiek tiek nuspėjamą, į pabaigą ištemptą, bet alegorišką ir visai prasmingą. Bet svarbiausia – labai graži grafika ir labai geras grojaraštis. Tam tadam – TO THE MOON. ...
Šiandien jau kokį penkioliktą kartą per savaitę sukasi "The Great Gatsby" grojaraštis. Romano tuo pačiu pavadinimu ekranizaciją buvau mačiusi prieš metus kitus, tačiau dabar, kai baigiau skaityti patį kūrinį, panūdau iš naujo pažiūrėti filmą, paklausyti muzikos, pasidomėti epocha ir kaip nors visą šį reikalą pristatyti. Vieno žymiausių amerikiečių autorių F. Scott Fidzgerald 1925 metais parašytas kūrinys netruko išpopuliarėti, o šiandien istorija išgyvena renesansą. Kaip ir minėto laikmečio mada, džiazo muzika, elgsena ir t.t. ir t.t. ir t.t. Fidzgerald sukurti personažai gyvena Niujorko priemiestyje, fikcinėje West Egg vietovėje, Long Island dalyje. 1922 - vyksmo ir veiksmo metai - sutampa su visuotinės Amerikietiškos svajonės gyvavimo laikais. Išgyvenamas pakilimas, išlaisvėjimas ir... beprotystė. Rašytojas romane gerai perteikia istorinės tikrovės niuansus - Amerikoje gausu naujų turtuolių, kurių turtai dažnai sukrauti iš nelegalios veiklos, vyksta nežabojami turtingųj...
This is the strange period in my life when every little counts. A smile, a word, a hug, a taste, a glance, a second, everything is somewhat longer, deeper, sometimes weird, exciting and new like a smoked beef brisket (what a thing!) and sometimes nostalgic like a chamomile tea with a drop of honey. I had a lot of food for thoughts in the past 2 months and very incredible clash of emotions. The darkest shadow of loss and thereafter, right away, a pure joy seeing so many lovely faces on our wedding day. I sometimes don't know where it all went to, is it all over or just the beginning (hope not!), but I'm grateful for every single person who stood next to me and behind me and in front of me to help me through the storm. I don't know if it's over yet, but now I know better than ever before - this shit is serious, it's called life and, admit, you love it after all. This is the reason you get out of bed, wash your hair, put that bright dress on and march forward to see ...