Su šventėm, mielieji

-
  Kalėdos! Kur jos? Kodėl šitaip greitai? Ar jos taip greit praėjo todėl, kad aš jų nelaukiau?
Buvo ramios Kūčios, be galo jauku atrodė kabinti mano mielosios P. dovanotus žaisliukus ant eglutės. Ir tikra (raganauji?) - puošdama jais šakas aš Tave prisiminiau :). Kalėdų ryte kaip kasmet riedėjome Bažnyčion, kuri nedidukė, šimet buvo papuošta gražiau nei bet kada, be galo jaukiai ir saikingai, neugožiant Betliejaus. Gavau dovanų, o svarbiausia, dovanojau :) Sulaukėme ir padarinių. Namų baras perkištas saldumynais, skrandis irgi. Todėl šandien norisi tik arbatėlės ir obuolių. Rodos viskas kaip ir pasakyta. Laukiam Naujųjų.


Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ilgas tekstas apie kažką

-
Vaizdas
Oho! Prisiminiau, kad turiu blogą . Meluoju. Aš visada jį prisimenu, kai tik turiu daugiau laiko, bet niekada neprisėdu. Visada prasmingiau ką nors paskaityti, kad ir lietuvių kalbos rašybos taisykles pasikartoti (o čia jau save verčiu, nes reikia). Sukurpiau eilinį straipsnelį darbui, šį kartą apie gimtosios kalbos sąvoką. Dar pradėjau kurpti naują straipsnį apie teatrą, bet palikau aname kompiuteryje. Tame, kur daug gerų žaidimų. O šitas darbinis. Ne mano. Apie vieną gerą kompiuterinį žaidimą netrukus papasakosiu. Labai retai juos žaidžiu (tiek kur veidaknygėj, juk nesiskaito. Ten pasėji kokius kukurūzus ir palieki pusantros valandos, kas įdomiausia  –  niekad nepernoksta). Bet kai žaidžiu... Lyg knygą skaityčiau. Šį kartą labai neblogą knygą-žaidimą. Tokią kažkiek sentimentalią, šiek tiek nuspėjamą, į pabaigą ištemptą, bet alegorišką ir visai prasmingą. Bet svarbiausia  –  labai graži grafika ir labai geras grojaraštis. Tam tadam  –  TO THE MOON.  Mokslinė, psichodelinė fantastika,
More info

Summa Summarum 2022-iesiems

-
Vaizdas
Kaip apibūdinti metus, kai PAGALIAU įsigyji būstą, PAGALIAU po aštuonerių metų gyvenimo svetur aplanko dalis šeimos, PAGALIAU turi augintinį, PAGALIAU 'iš lempos' be jokių ten asmeninių karjeros tobulėjimo planų pakelia algą, PAGALIAU nuvažiuoji į Amsterdamą ir aplankai du naujus regionus UK. Tuo pačiu, kada PAGALIAU baigsis šis absoliučiai beprasmiškas, beširdžio liguistos vaizduotės narcizo sukeltas karas? Kada baigsis lietis kraujas tautos, kurios atmintis jau perpildyta kančios? Kada pasaulio vadeliotojai supras, kad be visų kitų žaizdų žemė 2022-ais įgijo dar vieną žaizdą, sopančią, pūliuojančią, negyjančią? Kiek dar mirčių ir skausmo pareikalaus tai, kas išlaisvėjusiame dvidešimt pirmame amžiuje jau turėtų būti akivaizdu? Ir štai ateina ponai į svetimą dvarą, išpuoselėtą ir išmylėtą, ir savo pachmielingais balseliais sako, kad jis visada buvo mūsų...  Prieš mėnesį pietavau su drauge, kurios tėvai arti karo (kuris, tiesa, niekada nebuvo tik konfliktas...). Kaip tik tuo met
More info

Laiškai genijui arba kažkas ne taip

-
Pažiūrėjau "Laiškus Sofijai". Tobula muzika, geresnio fono negaliu įsivaizduoti. Puikūs gamtos vaizdai, puikūs paveikslai. Viskas gražu. Čiurlionis atrodo kiek vyresnis nei 35-erių. Čiurlionienė graži, tik labai jau "iš teatro". Nepakartojamai daug arbatos gėrimo ceremonijų, bent penki gražūs stalo servizai, dideli langai, daug šviesos, gražūs apdarai. Viskas tinkama romantiniam-biografiniam filmui. Tik... Norėčiau būti negirdėjusi kokių dešimties-dvidešimties frazių, kurios: a) yra labai banalios b) pasakytos labai ne ta intonacija. Ne veltui manęs paklausė, ar žiūriu moterišką serialą. Kas leido Sofijai sakyti "juk jau 1908-ieji", kas sugalvojo priartinti jauną Čiurlionį ir leisti jam neintonuojant pasakyti trumpą sakinį apie laimę. Juk toks trumpas sakinys. Akys tiki, kuo sako, intonacija visiškai dirbtina. Su tuo netikrumu sunku susidoroti ir Sofijos vaidmenį atliekančiai aktorei. Verdiktas būtų - per daug teatro, ryškiai per daug. Teatro maniera, t
More info