My little joys of living

Keisti tokie penktadienio vakarai - jau prietemoje išlendi iš biuro tiesiai į Vilniaus širdį, kad atsikvėptum, o ten ausis rėžiantys garsai: taip miestas bunda savaitgaliui. Kardinaliai kitoks miestas, nei tas, kuris pasitinka rytais - nuščiuvęs ir krūpčiojantis nuo žingsnių. Vis dažniau pasiilgstu kaimo ramybės, rytų ir vakarų, kavos puodelių ir žemės kvapo. Tad gegužės atostogos jau kaip ir suplanuotos...:)  Būdama jau nebe studentė rašiau referatus vyresnėlei seseriai, kuri beveik po dešimtmečio - vėl studentė. Ir dar kokius referatus - apie verslą, jo strategijas ir privačių senelių namų kūrimą! Pirmą kartą gyvenime pirkau referatus internete ir tvarkiau tvarkiau tvarkiau kalbą, kol trūko kantrybė ir pradėjau savo "beletristikas". Jų buvo daug ir įvairių, nukrypau net prie verslo ir moralės klausimų, bet jei už tai sesei neparašys bent septyneto, bus labai apmaudu. Dar šią savaitę ėjau pirkti pataikavimo dovanų - sau, nes vėl sėdu dirbti po darbo ir mažei, nes rytoj jai

Kovo ir kovų metas už lango: žiema sugrįžo, kad išpustytų paskutines savo ašaras, o pavasaris juokiasi į akis: dienos ilgėja. Ir tada lauksim pražystant sakurų. Todėl taip ramu ir gera klausytis vėjų - viskam yra savas laikas.  Pasiilgau Rit, mūsų "skypės" nesusišneka ir šiaip darbai veja darbus, tenka su jais kovoti pasiraitojus rankoves ir negailint sveikatos. Išsamiau nepasakosiu - teisingai nusprendėm su Ag., kad mūsų darbai įdomūs tik mums pačioms.  Ir kiekvieną pirmadienį tikimės lengvesnės savaitės...  O visa kita gerai: nauji filmai, nauji receptai, naujos knygos, svečiai mūsų keturiasdešimtyje kvadratų ir praėjusią savaitę paminėtas močiutės 90-metis. Iš tiesų, nieko naujo negaliu pasakyti: laikas yra plėšri ir įstabiai graži chimera. Gera grožėtis ja, kolei miega. Tai tiek priešmieginių pseudoliteratūrinių pamąstymų su muzika . Labanakt!