Visa reginti
Šiąnakt nemigos priežastimi taps raganos mitas. Įdomus, kažkuo patrauklus, pagaulus, todėl tikiuosi, kad rašyti apie jį bus pakankamai nesudėtinga (tikriausiai tuščiai viliuosi, tačiau bus kaip bus).
Taigi:
Taigi:
Henrikas Radauskas
Kornelija
Jaunutė ragana vardu Kornelija
Į savo raudonus kaip lapė plaukus
Įsegusi žalią, mirgančią žvaigždę,
Joja ant žaibo ties drebančia jūra.
Ir paėmus rykštę, bjauri Kornelija
Pradeda pliekti jūrai per veidą,
Ir vanduo - kaip eržilas, užuodęs kraują, -
Kriokia ir žvengdamas šoka į viršų.
Ir, vaikiškai kvatodama, žiūri Kornelija,
Kaip bangos užkloja žvejus ir valtis,
O našlės ir našlaičiai pajūrio kaimuos
Šaukia ir kaukia garsiau už vėtrą.
Ir, pasukus į krantą, žiauri Kornelija
Nujoja obelų viršūnėm,
Ir obuoliai, rausvi kaip kūdikiai,
Žemėj sudužę baisiai klykia.
O nakčiai sutemus, graži Kornelija
Seka naktigonėn jojančius bernus
Ir, išsirinkus visų stipriausiąjį,
Pakloja paparčiuos raudonus plaukus.
