(ne)kaltybės amžius N-1870
Pokyčiai prasideda nuo paties žmogaus. Tad kol čia sėdžiu ir keičiuosi, aprašysiu porą peripetinių romanų, kuriuos palengva surijau. O dabar ieškau knygos, kurią galėčiau "suskanauti". Laukiu pasiūlymų. Tiesa, knyga turi būti anglų kalba, nes lietuviškos man šiuo metu nelabai prieinamos. :)
Edith Warthon romanas "The Age of Innocence". Pasirodęs 1920-1921 metais Niujorke ir Londone bei autorei pelnęs "Putlitzer Prize for Fiction". Edith tapo pirmąją moterimi, gavusia šį, tuo metu labai reikšmingą, apdovanojimą. Ir romanas XX amžiaus pradžioje turėjo būti vis dar aktualus, mat atliepia 1870-uosius metus Niujorke, kai dygo pats miestas, sparčiai keitėsi manieros ir tradicijos. Taip taip, čia apie tą laiką, kai damas kviesdavo šokti pagal korteles ir kas kartą eidami šokti su kita moterimi vyrai pasikeisdavo pirštines. Kai apnuoginti pečius buvo priimtina, bet apnuoginti kojas - nuodėmė ir beveik visos moterys, o visuomenės akyse ir visos moterys, ištekėdavo nekaltos. Ir apskritai apie visokių ten emocinių ir protinių suvaržymų metą.
Susikompromitavęs jaunas teisininkas Newlandas Archeris (pamanykit tik, drįso "nusikabinti" vedusią moterį) ruošiasi vesti vienos iš garbingiausių Niujorko šeimų palikuonę, gražuolę May Welland. Tačiau (be "tačiau" būna tik pasakos) iš Europos sugrįžta May puseserė grafienė Ellen Olenska. Nelaimingai ištekėjusi už lenkų grafo, ji tiesiog pabėga atgal į Niujorką ir mėgina čia pritapti. Deja, pačios Ellen požiūris ir būdas vietinių aukštuomenės narių traktuojami kaip pernelyg europietiški ar net bohemiški, o trisdešimtmetę grafienę iš dalies palaiko tik jos močiutė. Aplink egzotišką moteriškaitę ima sukiotis tuntai vyrų, žinoma, Archeris ne išimtis. Juolab, jis yra jos vaikystės draugas ir turi tokį pat polinkį į literatūrą, meną ir bendravimą su aukštuomenėje nepriimtinais poetais, dailininkais, žurnalistais. O Ellen net išdrįsta ir apsigyvena jų kvartale.
Intrigai užsimezgus, tenka skaityti šimtelį kitą puslapių dūsavimų, kol tie du (Ellen ir Newland) susivokia, kad vienas kitą nuoširdžiai myli. Deja, ponas Newland jau vedęs. Ponia Ellen dar neišsiskyrusi, nors jos skyrybų klausimus spręsti turėjo pats jaunasis Newland. Čia iškyla tokia rimtesnė moterų teisių problema - Ellen įkalbinėjama grįžti pas vyrą, jai aiškinama, kad skyrybos yra nepateisinamos ir visuomenė ją tik labiau atstums. Ką gi. Ellen išvyksta, tačiau balandėlių jausmai nedingsta. Jai grįžus slaugyti sergančios močiutės, Ellen ir Newland nusprendžia drauge pabėgti į Europą. Ponas Archeris, kaip ir dera tikram vyrui (tiksliau visai nedera tuo metu), nori apie tai pranešti savo žmonai. Pasirodo, žmona protingesnė. Ji jau prieš dvi savaites įspėjo Ellen, kad laukiasi, nors pati to dar tiksliai nežinojo. Dabar gi, prisipažįsta vyrui ir Newland lieka auginti su ja vaikų. Ellen apsigyvena Europoje.
Kas vyksta toliau - nepasakosiu. O gal (nors nemanau) sumąstysite paskaityti. Jeigu rimtai, šis romanas yra geriausia miego piliulė, kokia gali būti. Galiausiai, kai nebesupranti apie kurį Mr. Archer ir kurią Mrs. Archer kalbama (tėvas, sūnus, motina, marti), tiesiog padedi knygą ir eini miegoti. Arba knaisiojiesi po žodyną dėl kokių tais senųjų angliškų žodelių ir supranti, kad pavargai. Ir eini miegoti. Tiems, kas mėgsta "Fifty Shades of.." nepatiks, nes visi "love affair" baigiasi keliais bučiniais ir nuogos rankos palietimu. Bet jei mėgstate pūstų suknių ir nekaltybės laikotarpį - romanas kaip tik Jums. Su visomis grožybėmis ir suknių aprašymais, su tobula gamta ir galantiškais vyrais. Tik nepadauginkite, nes paskui saviškio prašysite neliesti Jūsų kol neapsimaus baltų pirštinių ir nuolatos priekaištausite, kad neturite laiko popietėms arbatėlėms.
Tiesa, Martin Scorsese režisuoto ir 1993 metais pasirodžiusio filmo dar neteko matyti. Ten vaidina dalis žvaigždyno kaip Michelle Pfeiffer ir Winona Ryder ir Daniel Day-Lewis, kuris ne toks žymus ir dabar atrodo labai pasenęs. IMDB jis vertinamas gan gerai, net 7.3 iš 10. Knygą vertinčiau kokiais 6 iš 10, nors gal šiai pasaulinei klasikai ir esu labai griežta žiūrėdama iš savo laiko pozicijų, juk šeši leidimai (įskaitant "audiobook") daug pasako. Ir apskritai, iš tokių knygų, merginos, galima pasimokyti santūrumo. Kai aplink tiek gašlumo, šito labai reikia.
Pirmasis leidimas
Edith Warthon romanas "The Age of Innocence". Pasirodęs 1920-1921 metais Niujorke ir Londone bei autorei pelnęs "Putlitzer Prize for Fiction". Edith tapo pirmąją moterimi, gavusia šį, tuo metu labai reikšmingą, apdovanojimą. Ir romanas XX amžiaus pradžioje turėjo būti vis dar aktualus, mat atliepia 1870-uosius metus Niujorke, kai dygo pats miestas, sparčiai keitėsi manieros ir tradicijos. Taip taip, čia apie tą laiką, kai damas kviesdavo šokti pagal korteles ir kas kartą eidami šokti su kita moterimi vyrai pasikeisdavo pirštines. Kai apnuoginti pečius buvo priimtina, bet apnuoginti kojas - nuodėmė ir beveik visos moterys, o visuomenės akyse ir visos moterys, ištekėdavo nekaltos. Ir apskritai apie visokių ten emocinių ir protinių suvaržymų metą.
Susikompromitavęs jaunas teisininkas Newlandas Archeris (pamanykit tik, drįso "nusikabinti" vedusią moterį) ruošiasi vesti vienos iš garbingiausių Niujorko šeimų palikuonę, gražuolę May Welland. Tačiau (be "tačiau" būna tik pasakos) iš Europos sugrįžta May puseserė grafienė Ellen Olenska. Nelaimingai ištekėjusi už lenkų grafo, ji tiesiog pabėga atgal į Niujorką ir mėgina čia pritapti. Deja, pačios Ellen požiūris ir būdas vietinių aukštuomenės narių traktuojami kaip pernelyg europietiški ar net bohemiški, o trisdešimtmetę grafienę iš dalies palaiko tik jos močiutė. Aplink egzotišką moteriškaitę ima sukiotis tuntai vyrų, žinoma, Archeris ne išimtis. Juolab, jis yra jos vaikystės draugas ir turi tokį pat polinkį į literatūrą, meną ir bendravimą su aukštuomenėje nepriimtinais poetais, dailininkais, žurnalistais. O Ellen net išdrįsta ir apsigyvena jų kvartale.
Intrigai užsimezgus, tenka skaityti šimtelį kitą puslapių dūsavimų, kol tie du (Ellen ir Newland) susivokia, kad vienas kitą nuoširdžiai myli. Deja, ponas Newland jau vedęs. Ponia Ellen dar neišsiskyrusi, nors jos skyrybų klausimus spręsti turėjo pats jaunasis Newland. Čia iškyla tokia rimtesnė moterų teisių problema - Ellen įkalbinėjama grįžti pas vyrą, jai aiškinama, kad skyrybos yra nepateisinamos ir visuomenė ją tik labiau atstums. Ką gi. Ellen išvyksta, tačiau balandėlių jausmai nedingsta. Jai grįžus slaugyti sergančios močiutės, Ellen ir Newland nusprendžia drauge pabėgti į Europą. Ponas Archeris, kaip ir dera tikram vyrui (tiksliau visai nedera tuo metu), nori apie tai pranešti savo žmonai. Pasirodo, žmona protingesnė. Ji jau prieš dvi savaites įspėjo Ellen, kad laukiasi, nors pati to dar tiksliai nežinojo. Dabar gi, prisipažįsta vyrui ir Newland lieka auginti su ja vaikų. Ellen apsigyvena Europoje.
Kas vyksta toliau - nepasakosiu. O gal (nors nemanau) sumąstysite paskaityti. Jeigu rimtai, šis romanas yra geriausia miego piliulė, kokia gali būti. Galiausiai, kai nebesupranti apie kurį Mr. Archer ir kurią Mrs. Archer kalbama (tėvas, sūnus, motina, marti), tiesiog padedi knygą ir eini miegoti. Arba knaisiojiesi po žodyną dėl kokių tais senųjų angliškų žodelių ir supranti, kad pavargai. Ir eini miegoti. Tiems, kas mėgsta "Fifty Shades of.." nepatiks, nes visi "love affair" baigiasi keliais bučiniais ir nuogos rankos palietimu. Bet jei mėgstate pūstų suknių ir nekaltybės laikotarpį - romanas kaip tik Jums. Su visomis grožybėmis ir suknių aprašymais, su tobula gamta ir galantiškais vyrais. Tik nepadauginkite, nes paskui saviškio prašysite neliesti Jūsų kol neapsimaus baltų pirštinių ir nuolatos priekaištausite, kad neturite laiko popietėms arbatėlėms.
Tiesa, Martin Scorsese režisuoto ir 1993 metais pasirodžiusio filmo dar neteko matyti. Ten vaidina dalis žvaigždyno kaip Michelle Pfeiffer ir Winona Ryder ir Daniel Day-Lewis, kuris ne toks žymus ir dabar atrodo labai pasenęs. IMDB jis vertinamas gan gerai, net 7.3 iš 10. Knygą vertinčiau kokiais 6 iš 10, nors gal šiai pasaulinei klasikai ir esu labai griežta žiūrėdama iš savo laiko pozicijų, juk šeši leidimai (įskaitant "audiobook") daug pasako. Ir apskritai, iš tokių knygų, merginos, galima pasimokyti santūrumo. Kai aplink tiek gašlumo, šito labai reikia.
Pirmasis leidimas
"The 1785 painting by Joshua Reynolds believed to have been the inspiration for the title of Wharton's novel"
Tai štai kaip atrodo tikroji ir vienintelė nekaltybė.
