Knygynėliai ir liūdesėliai

- Žinai, aš po lova laikau daug meškiukų.
- Ta va, kas ten naktim šnibžda.

Tokie pokalbiai vyksta, kai susitinka dvi lakios fantazijos...

Vakar Kęsto šeimininkę išleidau aplankyti jūros, tad jau para kaip tenka storąjį katuinį myluoti, maitinti, glostyti ir šukuoti. Malonus darbas ir maloni draugija! Turiu silpnybę katėms, gėlėms, saldumynams ir knygoms. Kalbant apie jas - vakar pagaliau suradau laiko susitvarkyti savo knygų lentynas (malonumas keliant knygas į beveik trijų metrų aukštį) ir ką gi galiu pasakyti - mano Vilniaus namų bibliotekoje lygiai 101 knyga. Iš jų 98 namo pertemptos pačios, trys - mielojo indėlis. Vadovėlių, knygų iš bibliotekos, ,,Trimatės grafikos", ,,Logikos ir dirbtinio intelekto" (jas naudoju kaip skirtukus) bei Dawkinso ,,Dievo iliuzijos" neskaičiuoju. Grįžusi į Šiaurę žadu suskaičiuoti ten sukauptos bibliotekos turtus. Dauguma tėvų globai paliktų knygų dovanotos man kaip įvairių moksleivių literatūrinių konkursų dalyvei. Tuo tarpu Vilniaus bibliotekoje tokių knygų beveik nėra. Vadinasi, konkursuose nebedalyvauju...

Kažkas keisto vyksta ir su rašymu. Rodos, prabėgo tik keletą dienų, kai praktikuojuosi dirbdama su gan įvairiais tekstais, bet jau taip įkyriai imu žiūrėti į savo sakinius, kad pati sau nebepatinku. Žvilgsnis įkyrus, nes vis ką nors praleidžiu, ne iki galo suprantamai kalbu ar dar kas nors nutinka. Nežinau, kuo visa tai baigsis, tačiau man, ,,iš prigimties" rašančiai sudėtingais ir ilgais sakiniais dabar nelengvas periodas. Praeis. Džiaugiuosi tuo, kad praktikoje daug išmokstu ir sužinau.

Nepaisant gražių dienų ir įdomių darbų daraus vis liūdnesnė ir mažiau energinga. Kas gi tai? Artėjantis ruduo? Poilsio stygius? Nuojauta kužda, kad tikslios diagnozės kol kas nebus...

O čia apie mylimą animaciją!

  Šypsenų!