Savaitė kaip viena diena
Būna, kad surandi 101 priežastį džiaugtis, bet kartais atrodo, kad yra 1000 priežasčių liūdėti. Iš tiesų tai nėra.
Savaitę praleidau tėviškėje. Keletą dienų teko prižiūrėti savo krikšto dukrytę, kuri rugsėjo pirmąją jau žygiuos į nulinę klasę. Itin keista buvo gaminti maistą, įkalbinėti jį valgyti ir galvoti užsiėmimus. Matyt, pernelyg atpratau kuo nors rūpintis. Oras buvo pabjuręs, užtad nemažai skaičiau. Ir kalbėjau. Namų ilgesys, tas švelnus kamuoliukas, kutenęs paširdžius, pagaliau sutirpo. Bet vasara liko.
Savaitgalį Vilniaus namuose siautė žmonės, o aš vaidinau piktą. Iš tiesų, buvo labai juokinga. Kartais net graudžiai.
Šeštadienį vėlei apsilankėme Forum Cinemas. Nežinau, kas nutiko, bet ten lankausi vis dažniau. Šįkart veizėjome į tai, ką iš klasika virtusio meškučio Tedžio padarė komedijų kūrėjai. Milai Kunis aš niekad nesimpatizavau, bet šįkart jos didelės akys pasirodydavo visai vietoje ir laiku. Pagrindinis aktorius ne mano skonio, na o apie Tedį patylėsiu. Kažin ką reikia rūkyti, kad įsivaizduotum nekaltą meškiuką, švelniu balsu sakantį ,,I love you" visiškai kitame amplua. Visiškai... Filmo kokybė ne pati geriausia. Siužetas - kartais banalokas. Pateisinti galima nebent tuo, kad tai pasaka suaugusiems. Subalansuota neintelektualams. Kadangi savo intelektualumą vertinu kritiškai, buvo visai ,,fun". Bet animacija man labiau...
O visų geriausia būtų, jei laikas liautųsi taip greitai bėgęs. Nes visa praėjusi savaitė atrodo buvo tik viena diena.
Iki!
