Rytoj

-
Rytoj bus didi diena. Bakalauro darbo gynimas. Bateliai ir klasikinis derinukas paruošti, kalba apgalvota, trūksta tik kiek padirbėti, kad lengviau su ja būtų...

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ilgas tekstas apie kažką

-
Vaizdas
Oho! Prisiminiau, kad turiu blogą . Meluoju. Aš visada jį prisimenu, kai tik turiu daugiau laiko, bet niekada neprisėdu. Visada prasmingiau ką nors paskaityti, kad ir lietuvių kalbos rašybos taisykles pasikartoti (o čia jau save verčiu, nes reikia). Sukurpiau eilinį straipsnelį darbui, šį kartą apie gimtosios kalbos sąvoką. Dar pradėjau kurpti naują straipsnį apie teatrą, bet palikau aname kompiuteryje. Tame, kur daug gerų žaidimų. O šitas darbinis. Ne mano. Apie vieną gerą kompiuterinį žaidimą netrukus papasakosiu. Labai retai juos žaidžiu (tiek kur veidaknygėj, juk nesiskaito. Ten pasėji kokius kukurūzus ir palieki pusantros valandos, kas įdomiausia  –  niekad nepernoksta). Bet kai žaidžiu... Lyg knygą skaityčiau. Šį kartą labai neblogą knygą-žaidimą. Tokią kažkiek sentimentalią, šiek tiek nuspėjamą, į pabaigą ištemptą, bet alegorišką ir visai prasmingą. Bet svarbiausia  –  labai graži grafika ir labai geras grojaraštis. Tam tadam  –  TO THE MOON.  Mokslinė, psichodelinė fantastika,
More info

Summa Summarum 2022-iesiems

-
Vaizdas
Kaip apibūdinti metus, kai PAGALIAU įsigyji būstą, PAGALIAU po aštuonerių metų gyvenimo svetur aplanko dalis šeimos, PAGALIAU turi augintinį, PAGALIAU 'iš lempos' be jokių ten asmeninių karjeros tobulėjimo planų pakelia algą, PAGALIAU nuvažiuoji į Amsterdamą ir aplankai du naujus regionus UK. Tuo pačiu, kada PAGALIAU baigsis šis absoliučiai beprasmiškas, beširdžio liguistos vaizduotės narcizo sukeltas karas? Kada baigsis lietis kraujas tautos, kurios atmintis jau perpildyta kančios? Kada pasaulio vadeliotojai supras, kad be visų kitų žaizdų žemė 2022-ais įgijo dar vieną žaizdą, sopančią, pūliuojančią, negyjančią? Kiek dar mirčių ir skausmo pareikalaus tai, kas išlaisvėjusiame dvidešimt pirmame amžiuje jau turėtų būti akivaizdu? Ir štai ateina ponai į svetimą dvarą, išpuoselėtą ir išmylėtą, ir savo pachmielingais balseliais sako, kad jis visada buvo mūsų...  Prieš mėnesį pietavau su drauge, kurios tėvai arti karo (kuris, tiesa, niekada nebuvo tik konfliktas...). Kaip tik tuo met
More info

o man penktadienis

-
  Prieš porą valandų nusipirkau 102-ąją savo bibliotekos knygą. Ja tapo... tadam tadam... Sigito Parulskio ,,Pagyvenusio vyro pagundos". Palaikysiu ją dvidešimt metų, o tada padovanosiu vyrui (savam ar pažįstamam). Kol kas nepersigalvojau. Perskaičius pirmą kūrinį ,,voveraitės" pasijutau lyg ruoščiausi žiūrėti pornografinių elementų kupiną meninį filmą. Vėliau situacija pasitaisė, bet vis tiek, mano manymu, šią knygą reikėtų vadinti ,,Pagyvenusios vyro pagundos". Gašlumas sumaišytas su šventumu... Parulskiška.   Grįžo Kęsto šeimininkė ir šis vėl apsimeta paklusniausiu pasaulyje katinu. O tik neseniai kovojo su manimi dėl pusės lovos ir teisės miegoti ant muzikinio centro. Jeigu kada reiktų jį įsikatinti, gerai pagalvočiau.  Gyvenimas atrodo gražus, kai nuvažiuoji iki Klaipėdos, kad pabūtum prie ežero ir parvežtum Senojo Vilniaus alaus. Dėkui, R., pasivaišinsim. O mes kol kas tik kalbam apie keliones ir staiga man brakšteli galvoje, kad paskutinius metus ir nebuvo į
More info