Atrasti Marcinkevičių iš naujo
Kuo daugiau skaitau, tuo tobulesnis atrodo:
Miško kirtimas
Išrauna šakas iš dangaus,
ir lieka duobė.
Prie kelmo susirenka žvėrys
ir iš jo rievių – lyg iš papirusų
miško istoriją skaito.
Dega laužas.
Pjuvenos kvepia.
Kruvinas kirvis.
Spalgenos lašas.
Nekirskim šitos drebulės –
ieško joje mano vaikystė
laukinio balandžio lizdo.
Pieno puta.
Kraujo puta.
Per samanas šliaužia žaltys –
didelis
nugenėto medžio kamienas.
Toli mano pasaka ir namai.
Į vakarą atlėkė paukščiai,
Apkabino šakas nagais
ir laikė medžius –
kad negriūtų.
Just. Marcinkevičius, 1967.