-
,,Galbūt meilė yra kalnas popierinių nosinaičių, atneštų per šaltį, kai tu nežinia kodėl raudi".

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ilgas tekstas apie kažką

-
Vaizdas
Oho! Prisiminiau, kad turiu blogą . Meluoju. Aš visada jį prisimenu, kai tik turiu daugiau laiko, bet niekada neprisėdu. Visada prasmingiau ką nors paskaityti, kad ir lietuvių kalbos rašybos taisykles pasikartoti (o čia jau save verčiu, nes reikia). Sukurpiau eilinį straipsnelį darbui, šį kartą apie gimtosios kalbos sąvoką. Dar pradėjau kurpti naują straipsnį apie teatrą, bet palikau aname kompiuteryje. Tame, kur daug gerų žaidimų. O šitas darbinis. Ne mano. Apie vieną gerą kompiuterinį žaidimą netrukus papasakosiu. Labai retai juos žaidžiu (tiek kur veidaknygėj, juk nesiskaito. Ten pasėji kokius kukurūzus ir palieki pusantros valandos, kas įdomiausia  –  niekad nepernoksta). Bet kai žaidžiu... Lyg knygą skaityčiau. Šį kartą labai neblogą knygą-žaidimą. Tokią kažkiek sentimentalią, šiek tiek nuspėjamą, į pabaigą ištemptą, bet alegorišką ir visai prasmingą. Bet svarbiausia  –  labai graži grafika ir labai geras grojaraštis. Tam tadam  –  TO THE MOON.  ...
More info

Every little counts

-
Vaizdas
This is the strange period in my life when every little counts. A smile, a word, a hug, a taste, a glance, a second, everything is somewhat longer, deeper, sometimes weird, exciting and new like a smoked beef brisket (what a thing!) and sometimes nostalgic like a chamomile tea with a drop of honey. I had a lot of food for thoughts in the past 2 months and very incredible clash of emotions. The darkest shadow of loss and thereafter, right away, a pure joy seeing so many lovely faces on our wedding day. I sometimes don't know where it all went to, is it all over or just the beginning (hope not!), but I'm grateful for every single person who stood next to me and behind me and in front of me to help me through the storm. I don't know if it's over yet, but now I know better than ever before - this shit is serious, it's called life and, admit, you love it after all. This is the reason you get out of bed, wash your hair, put that bright dress on and march forward to see ...
More info

Žilvine, Žilvinėl!

-
   Nuoširdžiai užjaučiu būsimą savo bakalauro darbo recenzentą (-tę). Tai nebus vienas iš tų aiškiųjų darbų. Ir nieko jame lengvo emociškai. Žilvinas, bet kuriuo atveju, žūsta, Eglė, bet kuriuo atveju, savo vaikus paverčia medžiais. Maža to, kartais tai įvyksta egzilyje (Liūnė), kartais pokario partizanų kovose (Just. Marc.), gana ilgai tai trunka karo metais (S. Nėries poema). Šviesiausia kraujo puta priklauso Putinui – čia gal ir vardo semantika suveikė? Jo poemoje veikėjai vienas kitą myli taip labai, kad ir žūsta, regis, iš tos meilės. Ir skauda tada ne taip.  Ką gi, viskas baigiasi mirtimi. Arba prasideda.    Kitų kūriniuose meilės mažiau. Arba kažkas prieš juos parašant žūsta – kaip Liūnės artimieji, Mackaus  Škėma. Ir tada rašyti darosi sunkiau dėl jų. Dėl egzistencializmo. Kai pagalvoji, nereikia galvoti.    Bet skaudžiausia, matosi, Liūnei. Nors šiandien ir ji jau rami, atplukdžiusi savo kraujo putą kaip ženklą. Aš vis mėginu jai at...
More info