My little joys of living

Sekmadienio vakare atnaujinu savo CV. Ir juokiuos iš savęs, koks grubus ir netikęs jis buvo. Ir stebiuos, kad iš viso susiradau darbą biure. Ne stebuklas, kad ieškoti teko tikrai ilgai. Na, o dabar, po dviejų pilnaties metų Karalienės saloje, metas judėti. Metas ieškotis naujų veiklų ir naujų iššūkių. Metas vėl pareiti iš darbo naujų įspūdžių pilna galva, mokytis naujų kolegų vardus, atrasti naujus Londono kelius ir keliukus, popiečio saulės kaitinamas aikšteles ir vienišus vardinius suoliukus. Tik šį kartą kiek kitaip - jau žinant šalį, numanant, ko tikėtis interviu ir planuojant pamažu išeiti iš vieno darbo ir atsidurti kitame. Susidomėjimo Lietuva periodas baigėsi, pasikeitė žmonės, pasikeitė nuomonė, viskas pakrypo netikėta linkme. Kultūrinė įvairovė yra gėris, kol viena kultūra nemėgina sunaikinti kitos, kol jos nežemina. 3 metai gyvenimo universiteto, net nebaigtas bakalauras, o tiek daug keistų patirčių. Drauge savimi stebiuosi - išmokau greitai atsistoti, padaryti išvadas...

Emm, uhh... Where to start? I just posted a POST  that was written last January. The reason being is horrible weather conditions and how bad I'm treated at home. OK. Actually, I forgot to add some pics, you know. It was so difficult, you can't imagine. Yes, I'm being a super lazy sloth. So from now on: * only original pics in this blog, no dark internet forces! * only my point of view * post once a month Nice change, yes? As you see I like thinking of resolutions more than fulfilling the ones I already created. Hey, but who cares? There are some roses for you.

One of my New Year resolutions was to wake up this blog from it's calm, undisturbed sleep. It was more than year when last time I visited this web site. One long, full of excitement, life changing year. :) And here I come again to tell you more about my beloved Vilnius and bewitched London. About small and cozy St Albans City, always busy Thameslink trains, about museums, theatres, parks, cafes and restaurants. About my new findings and the very truths. To tell you my Lithuanian- English dreams, daily nonsenses (there are always plenty of those) and share some multicultural insights that shows up while working with people from many and more countries. Last year I visited my beloved Vilnius three times. First time, I wanted to kiss the earth, second time - to stay as it was hardest ''looking for a job in Queens Land'' months, third - spend some lovely time with my family and friends, feel the vibes of Vilnius and come home to St. Albans. Yes, St Albans is my choice o...

Nereikalingas buvo mano nereikalingasis blogas pavadinimu (ne)reikalingas daugiau nei tris mėnesius. Ir dabar taip beprotiškai sunku rašyti ilgelesnį tekstą lietuvių kalba. Ir drauge nežmoniškai, nepakartojamai gera žinoti šitiek daug gražių lietuviškų žodžių ir jais visais laisvai varijuoti. Tarti žodžius ir jausti jų skonį. Visi lietuviški žodžiai yra gražūs, o Lietuva yra mano Narnija ir mano sapnai. Po daugiau nei 1,5 metų gyvenimo Karalienės saloje Viskas yra kitaip. Jei kas nors būtų pasakęs kiek labai kitaip, nebūčiau patikėjus. Ruošiamės skristi Lietuvon ir ta proga tenka pakelti keletą senų popierių, nupurtyti dulkes nuo pasų jaunais veidais, net pagalvoti apie oro skirtumus. Čia ir pradedam.  Dar vakar garsiai sakiau, kad atostogų skrendam namo. Bet kur yra namai? Kiekvieną sykį nusileidus Vilniaus oro uoste ištinka lengvas šokas. Pirma, palengvėjimas, nes Lietuva kažkuria prasme vis dar yra mana. Išvaikščiotos Vilniaus gatvės, tėvų namai, sava priaugta pagalvė, p...

Jei vis dar rašyčiau dramas, poemas ar kitus pseudo-gerus briedžiukus, parašyčiau, kad mano kaimynai yra žmonės-balandžiai. Sugalvočiau visą istoriją kaip jie, biurų galvos ir vyresnieji ofisieriai, pareina namo, nusimeta kaklaraiščius, išeina į balkoną ir virsta balandžiais. Magiškojo realizmo būdu. Tik tam, kad užliptų ant stogo arba purptelėtų mano balkonan ir gąsdintų gąsdintų gąsdintų... Prisiekiu, kai stogas skardinis, garsas toks tarsi tai būtų ne balandis, o lūšis, vilkas, meška ar koks kitas padaras nekarpytais nagais. Kadangi mano sienos stiklinės, jie dar mane ir mato. O tai sukelia antro levelio pasibaisėjimą. Kad ir šiandiena. Sėdžiu sau, dirbu iš namų, nes stadija ''gripas, nenoriu nieko matyti, noriu būt efficient ir padaryt visus darbus anskčiau nei reikia''Ir ką Jūs manot? Krūpteliu kas minutę. Net ne kas minutę, kas pusę. Jei turėčiau katiną, jisbūtų vyresnysis balandžių vaikytojasir eitų garbingas balkono sergėtojo pareigas. Nors Dom ir sakė, ...

Gyvenasi gerai, kai: * Londono užmiestyje pamatai vieną įspūdingiausių spektaklių gyvenime. Jis įsibruka į mintis ir į sapnus gerai savaitei. Geriausias kada nors matytas Makbetas: http://www.vaultfestival.com/event/the-devil-speaks-true/2016-02-17/ O čia ir kūrėjų puslapis: http://www.goatandmonkey.co.uk Apskritai, Šekspyras šiek tiek senstelėjo, šį pavasarį jam 400 metų ir aš tikiuosi, kad susitikimų dar bus. Tokių kaip Romeo ir Džiuljeta ana čia: http://backyardcinema.co.uk/ In a church, with a choir. * Turi trumpas keturių dienų atostogas, kurių metu aplanko draugai iš Lietuvos ir darom sight seeing tour Londono autobusais. Vaikom paukščius prie Tower Bridge, pašalam prie St. Pauls, o galiausiai nusibaigiam didžiausiam Europoje 6 aukštų knygyne, kur vyrai prisiperka SciFi, Dom dar prigriebia Orvelo 1984, nes puikus leidimas, o prieš išeinant ir šitą gėrį (kurio taisykles turėčiau dabar skaityti, nes atrodo kiek suktas reikalas): https://boardgamegeek.com/bo...

Septintą šių metų dieną besisukiojant virtuvėje į galvą toptelėjo mintis, kad juk neišsikėliau jokių  tikslų Naujiesiems metams. Ir nors jau nuo pusės gruodžio jautėsi - štai dar vieni meteliai ritasi į vakarą - mintys daugiau sukosi apie tai kiek daug nutiko 2015-ais, o ne ką norėčiau nuveikti netolimoje ateityje. Iš pradžių labai nuoširdžiai norėjosi, kad tie pasitiktieji būtų ramesni nei praėję, tokie subtilūs, be jokių iš koto verčiančių pokyčių. Kaip ten bebūtų, nuomonė pasikeitė labai greitai, nes prisiramybinti dar tikiuosi suspėti, o kol kas jaučiuosi nusiteikusi naujiems iššūkiams ir kažkur visai šalia slypinčioms galimybėms. Kadaise pakeisti nuomonę buvo gana retas reiškinys mano nūdienoje, tačiau praėjusiais metais lyg kas būtų prisukęs keletą varžtelių - nustojau vaikytis senų idealų, perkračiau užsisenėjusių svajonių patalus ir supratau, kad gal tai ir visai nebe mano svajonės, atsikračiau nuolatinio noro iš kažkur pabėgti ir susigrąžinau anksčiau turėtą toleranciją be...