My little joys of living

Jei vis dar rašyčiau dramas, poemas ar kitus pseudo-gerus briedžiukus, parašyčiau, kad mano kaimynai yra žmonės-balandžiai. Sugalvočiau visą istoriją kaip jie, biurų galvos ir vyresnieji ofisieriai, pareina namo, nusimeta kaklaraiščius, išeina į balkoną ir virsta balandžiais. Magiškojo realizmo būdu. Tik tam, kad užliptų ant stogo arba purptelėtų mano balkonan ir gąsdintų gąsdintų gąsdintų... Prisiekiu, kai stogas skardinis, garsas toks tarsi tai būtų ne balandis, o lūšis, vilkas, meška ar koks kitas padaras nekarpytais nagais. Kadangi mano sienos stiklinės, jie dar mane ir mato. O tai sukelia antro levelio pasibaisėjimą. Kad ir šiandiena. Sėdžiu sau, dirbu iš namų, nes stadija ''gripas, nenoriu nieko matyti, noriu būt efficient ir padaryt visus darbus anskčiau nei reikia''Ir ką Jūs manot? Krūpteliu kas minutę. Net ne kas minutę, kas pusę. Jei turėčiau katiną, jisbūtų vyresnysis balandžių vaikytojasir eitų garbingas balkono sergėtojo pareigas. Nors Dom ir sakė, ...

Gyvenasi gerai, kai: * Londono užmiestyje pamatai vieną įspūdingiausių spektaklių gyvenime. Jis įsibruka į mintis ir į sapnus gerai savaitei. Geriausias kada nors matytas Makbetas: http://www.vaultfestival.com/event/the-devil-speaks-true/2016-02-17/ O čia ir kūrėjų puslapis: http://www.goatandmonkey.co.uk Apskritai, Šekspyras šiek tiek senstelėjo, šį pavasarį jam 400 metų ir aš tikiuosi, kad susitikimų dar bus. Tokių kaip Romeo ir Džiuljeta ana čia: http://backyardcinema.co.uk/ In a church, with a choir. * Turi trumpas keturių dienų atostogas, kurių metu aplanko draugai iš Lietuvos ir darom sight seeing tour Londono autobusais. Vaikom paukščius prie Tower Bridge, pašalam prie St. Pauls, o galiausiai nusibaigiam didžiausiam Europoje 6 aukštų knygyne, kur vyrai prisiperka SciFi, Dom dar prigriebia Orvelo 1984, nes puikus leidimas, o prieš išeinant ir šitą gėrį (kurio taisykles turėčiau dabar skaityti, nes atrodo kiek suktas reikalas): https://boardgamegeek.com/bo...

Septintą šių metų dieną besisukiojant virtuvėje į galvą toptelėjo mintis, kad juk neišsikėliau jokių  tikslų Naujiesiems metams. Ir nors jau nuo pusės gruodžio jautėsi - štai dar vieni meteliai ritasi į vakarą - mintys daugiau sukosi apie tai kiek daug nutiko 2015-ais, o ne ką norėčiau nuveikti netolimoje ateityje. Iš pradžių labai nuoširdžiai norėjosi, kad tie pasitiktieji būtų ramesni nei praėję, tokie subtilūs, be jokių iš koto verčiančių pokyčių. Kaip ten bebūtų, nuomonė pasikeitė labai greitai, nes prisiramybinti dar tikiuosi suspėti, o kol kas jaučiuosi nusiteikusi naujiems iššūkiams ir kažkur visai šalia slypinčioms galimybėms. Kadaise pakeisti nuomonę buvo gana retas reiškinys mano nūdienoje, tačiau praėjusiais metais lyg kas būtų prisukęs keletą varžtelių - nustojau vaikytis senų idealų, perkračiau užsisenėjusių svajonių patalus ir supratau, kad gal tai ir visai nebe mano svajonės, atsikračiau nuolatinio noro iš kažkur pabėgti ir susigrąžinau anksčiau turėtą toleranciją be...

Vakar grįžom iš Edinburgo, magiško pasakų miesto Škotijoje. Nors dar galutinai neišsipurtėm kelionės trupinių iš kuprinių, galvose rezgasi planai, kada čia vėl į tą viduramžiškai gražų miestą grįžti, tiksliau į jo apylinkes, nes daug kas liko nepamatyta :) O juk iki ten tik valandžiukė skrydžio! Valanda iki puikių trumpų atostogų, kurias mielai pakartočiau :)  Kadangi UK praėjusią savaitę žaidė slėpynes rūke, pirmadienį pastrigome oro uoste... Visą pirmadienį. 10 valandų, vienas atšauktas skrydis, kitas vėlavo 4 valandas... Buvo kiek graudoka ir piktoka, nes vietoj vakarienės Edinburge, turėjome naktipiečius vietinėje ''Fish and Chips'' užkandinėje. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - pirmoji naktinė pažintis su Edinburgu buvo žavinga :) Štai ir St. Giles Cathedral frontonas. Rytas žvelgiant nuo kalvelės! :) Edinburgas nuo pilies sienų. Gotikinis + industrinis - įvairus kaip pasaulis miestas! Mano pagrindinis interesas stovinuojant pilyje b...

Tam taram. Dienos bėga, pavyt nespėju, aprašyt nespėju, miegot vargais negalais suspėju. Nesiskundžiu, geriau tegu bėga tos dienos, blogiau būna, kai reikia jas stumti. O dabar... Žiū jau ir lapakritis čia pat. Nusipirkau kažkokių ten saldainių, juk Hello-weenas čia pat, reiks nusipirkt vyno ir tikėtis, kad kokie vaikigaliai pabels į duris. Jei jas ras. :) Mat ''delivery people'' mūsų raudonų durų nelabai tamsoje suranda. Gyvenam kaip kokie hobitai, po didele uola pasislėpę. Va taip va. Rytoj akupunktūradienis, adatadienis, nuovargadienis ir šiaip ketvirtadienis, nes taip gi kaip gi taip gis - aš vis dar gydaus stuburo problemas. D. sako, kad gal ir visai gerai, jog ne vaistus tiesiogiai į nervą, o tuntą mažų adatėlių į užpakalį gaunu, nes ale taip sveikiau. Kitą kartą kai jam užpakalin įgels bitė sakysiu, kad taip sveikiau. Nes iš tiesų tai ten mažyčiai jaunų bitelių įkandimai tos adatos, jos plonesnės net už švirkštų adatas... Ką jau ten, visai nesinori pro duris bė...

Kadangi vasarą reikia matyti VASARĄ, o ne spoksoti į kompiuterio ekraną vakarais (to užtenka dieną), ketinu būti labai nerišli. Vienas vertėjas šiandien man pasakė, kad to nebuvo nutikę 34 jo vertėjavimo metus. Aš jam tiesiog pasakiau, kad tuo metu dar nebuvau gimus, todėl nieko apie tai nežinau. Nustebo, sakė, kad šneku kaip protinga moteris :) Maža to aną savaitę sesuo pareiškė, kad pagal brandos lygį  (nuoširdžiai neįsivaizuoju kaip tasai matuotinas) esu keturiasdešimtmetė. Suprask, dar ir už ją vyresnė. Bet ką man padaryt, kad gyvenime siekiu gal tik vieno ir tai vadinama dvasios ramybe . Nors, aišku, reikia kartais ir tai dvasiai išgąsdinti kolegas užsisakant dvigubą viskio su medum. Atleiskite, mane primokė sakiau, bet niekas netikėjo... Gi ta iš Rytų Europos, jie ten morkų sultis ir sugedusį pieną geria. Vasara yra tada, kai 9 vakaro dar netamsu ir gali gurkšnoti bananinį pieno kokteilį su mėlynėm, nusipirktom iš paties tikriausio turgaus šeštadienį. Tas turgus man labi...

... kokia keistutė diena... iki pačių pačiausių keistitumynų... Ryte versdamasi ant šono supratau, kad viskas, tebūnie krūvos nedarytų darbų, tebūnie mažiau miego, bet reikia vėl prisistatyti gydytojui. Nelabai gerai pabusti nuo skausmo, kai tiesiog vartaisi. O jau ir šiaip pora mėnesių jaučiuosi kaip sulūžus... Na gerai, tiesą pasakius, pas gydytojus mane eilinį kartą išgynė baimė. Baimė, kad vieną dieną bus taip kaip buvo prieš keletą metų. Kai negalėsiu nueiti toliau nei porą metrų nepribarsčius ašarų. O kas tas ašaras paskui surinks? Be to, čia ne ta šalis, kur ''su skausmu'' priima greičiau... Na gerai, gal ir priima, bet ''greičiau'' reiškia ''greitoji'', o aš visai nesižaviu šia perspektyva. Todėl nusikapanojus darban paskambinau į savo ''surgery''. Maloni moteriškė nukreipė mane pas Dr. Davis, mieloji Dr. Davis, pas gydytoją Dr. Johnnatan, kurio aš nei akyse mačius nei girdėjus. Prisaikdino nevėluoti. Perkė...