My little joys of living

Negerai yra sirgti ir mėginti daug skaityt vienu metu. Tada parausta akys ir bijai, kad kitą rytą būsi pavirtus triušiu kaip kad Gregoras Za mza pavirto vabalu. Vakarais, kai gauni sultyčių, atrodo kiek geriau, bet vis tiek dar nei į teatrą, nei pas draugus, nei į parduotuvę. Jautiesi lyg būtum koks Meko žmogus prie lyjančio lango... Lieka skaičiuoti pusvalandžius iki įkurtos krosnies stebuklo. Tada butas įšils ir bus galima jaukiai susirangius klausyti lietaus ir džiazo, kolei užmigsi. Negerai yra sirgti. Ypač rudeniui įsibėgėjant. Tačiau aš galiu rekomenduoti dar vieną animacinį filmą ir tai žinant man šiek tiek lengviau. Jūsų dėmesiui anksčiau porą kartų matytas, o vakar pradėtas žiūrėti ir nepabaigtas Iliuzionistas (The Illusionist). Tai 2010 metais kino teatruose pasirodžiusi ranka piešta animacinė istorija - atgaiva gražių (bet ne banalių) lyriškų istorijų mėgėjams.  Nesuklydau manydama, kad filmo lyrizmas visiškai susijęs su siužetu, kuris mums pasakoja...

Kai kurie dalykai bėgant laikui darosi vis reikšmingesni, kiti nublanksta. Tokia paprasta ir natūrali dienų eiga. Nežinau, kas man dabar svarbiau - ar toks gražus ruduo su lietumi ir saule ar gresiantys pokyčiai. Artėja ta diena, kai teks palikti dabartinius namus, todėl taip įnirtingai ieškom labiausiai patinkančio buto. O aš pažiūriu jų fotografijas, užverčiu, vėl pažiūriu... Ir jokie jausmai mano akyse nenušvinta. Gražu, jauku, modernu, arti, toli...  Turiu polinkį  netausoti savęs ir vėliau sulaukiu pasėkmių. Gal per stipriai mėginau įkvėpti rudens, gal per mažai skyriau dėmesio šąlančioms kojoms, o gal nepagrįstai nebijojau sergančių aplinkui save, bet rudeninis peršalimas susirado ir mane. Neperspėjo. Tik jau atėjęs kartu atsinešė ir pakilusią temperatūrą. Ramina viena priežastis - už gretimų durų visada sulauksiu pagalbos. Apkamšymo, arbatos, vitaminų dozės ir geros nuotaikos. :)  P.S. Tu žinai, kad aš  labai dėkinga. Mieloji Z. iškeliavo į tolimą užs...

  Koks jausmas apninka išeinant iš darbo, kuriame praleidai metus? Žinoma, priklauso nuo to ar mėgai ten darbuotis. Nebuvo taip, kad savo darbo vietos nekęsčiau, bet išeinant neskaudėjo. Ir kažko tai norisi švęsti. Taigi nuo šiandienos esu atvira darbo pasiūlymams ir ne tik. Du vakarus iš eilės galėsiu eiti pasivaikščioti ir iki kitos liepos pabaigos (mano skaičiavimais) turėsiu daugiau nei 13 laisvų savaitgalių. Daugiau nei 13 savaitgalių per metus! Kaip mano miela draugė Z. sako: ,,That's cool"! Laisva kaip paukštis vasaros kaitroje? Ne visai. Mėgstu įsipareigoti. Mano praktika puikiame (kalbu be perdėto patoso) interneto dienraštyje artėja į pabaigą, tačiau rytoj ryte jau trauksiu link Užupio! Ir ten mėginsiu susipažinti su kitokiais rūpimais dalykais, taipogi susijusiais su viešąja erdve.    O vasara kaitri. Tokia kaitri, kad ir parduotuvei, esančiai ne taip jau toli nuo namų, pasiekti reikia daug jėgų.  Vasaros karštis, rodos, kažkaip ypatingai veikia ir smeg...

Colours of the desert!   Šiandien yra aštuntoji mano atostogų diena ir baisu pagalvojus, kad liko tik šešios ir ,,po visam". Visiškai nesinori grįžti į darbą, tačiau teks. Bent jau kuriam laikui. O kol kas - Velykos artėja! Bundanti gamta vakar gavo šalto sniego gniužte į veidą, tačiau šįryt vėl šypsos. Šypsausi ir aš, nors kai kurie žmonės nesilaiko pažadų, duotų draugams, ir klimpsta nebe pirmą kartą... Šiek tiek pykstu, šiek tiek galvoju apie demitologizacijos procesus, o galiausiai tariu - ,,viskas tik į gerą".  Ir tylu... Ir ramu... Ir be proto gera yra šitaip atostogauti - su knygom, su idėjom, be pusvalandžiais sustyguoto dienos grafiko. Et...

   Sekmadieniais parduotuvė A. užsidaro aštuntą ir šitai baisutėliausiai jaučiasi - namie jau pusę devynių vakaro, o ne valanda vėliau. Fantastika. Ir vis tiek sekmadieniais nesinori dirbti, o likus pusvalandžiui iki visokių šukavimųsi ir maskavimųsi (oi, špakliavimųsi) pledas tampa kaip niekad šiltu, katinukas pačiu mieliausiu stebimu padaru, o padėdama knygą jaučiuosi kažko neprivalgius... Jau nekalbu, kaip baisiai noris užkutenti Tą ar tiesiog žvirblius skaičiuoti. Tikiu, kad taip būna ne man vienai, o ir pasiguosti galima - pratęsiu viską grįžus. Viską taip pat ir kitaip. O kol kas mano skubėjimas yra pakrikštytas vardu Be penkiolikos .       Skubėjimas yra kentėjimas. Kentėjimas nuskaidrina. Kažkas panašiai kalbėjo.        Iki.

 Tebūnie... Išnaudosiu tas kelias atokvėpiui nuo darbų rašymo akimirkas blogo rašymui. Tačiau šįkart ne apie savo matematines formules kaip antai ši: 24 (para) - 8 (miegas) = 16 - 5 (darbas su kelione) = 11 - 1 (bandymai atsikelt, maistas, dušas) = 10 : 5 (turiu penkis darbus, kuriuos privalau šią savaitę užbaigti ar padaryti) = 2 val. vienam darbui. Žodžiu...  Kažkas dvokia. Turbūt viltis suspėti pelyja. :D   Tačiau šįkart juk ne apie sesiją. Šįkart apie darbą, kuriame, pasirodo, taipogi turi šiokią tokią etiketę ,,filologas".Tiesiog ir ten kartas nuo karto tenka padėti sukurpti kokį tekstuką, pasiaiškinimą ar paaiškinimą, arba, netekus kantrybės pataisinėti biuro (tačiau pas mus priimtina - ofiso) siųstus el. laiškus su tam tikrais nurodymais. O tada ir pasipila - įsakymas, visada rašomas lietuviškai ir rusiškai, nėra taisyklingas nei lietuviškai, nei rusiškai. Faktas tas, kad ką ten primurmėsi. Jei žmonėms gerai, tai ir filologas trauksis iš kelio, nes bijo, kad gaus d...

Taip. Toks yra dabartinis mano statusas ir nieko čia gero ar nepakeičiamo. Tačiau... Nieko ir labai blogo. Tai tiesiog DARBAS, kuris turi savų blogų ir gerų dienų tokių kaip vakar ir šiandien.Turbūt nemenkai pažįstamų daliai įdomu, kokia aš esu darbe. Išsiblaškiusi ar tiksli, linksma ar susiraukusi, drąsi ar bailiukė. O būna visaip. Būna ir taip, kad norisi parašyti keletą linksmų patarimų, kurie gimė iš (ne)malonių mano patyrimų. 1) net jeigu dirbi dar tik penkis mėnesius ar mažiau, žinok, kad visada gali pasiimti NEAPMOKAMŲ atostogų ir praaušinti galvą ar paskaudinti ją mokslais. Tačiau jei jau išėjai neapmokamų atostogų, tai grįžęs/usi į brigadą (turbūt dar ilgai šis žodis kels man juoką) nenešk krūvos vaisių vien todėl, kad taip elgiasi kolegės grįžusios iš savo APMOKAMŲ atostogų :D 2) kaip elgtis, jei nori du kartus per vieną valandą nugalabyti kasos aparatą taip, kad paskui stovėtum šalia jo ir kurtum jam prašymų litanijas su priežodžiu ,,įsijunk". Visų pirma, prieik prie ...