My little joys of living

Šalyje, kur per metus esti tik du sezonai, rūbų rūšiuoti į vasarinius ir žieminius net nereikia. Jei tai darote, vadinas, nesilaikote auksinio britų aprangos kodekso: šortai ir striukė. Gruodžio mėnesį. Ir dar Kalėdų senio kepurėlę būtinai užsidėkite arba raudoną nosį. Kovo pabaigoje parke prasilenkiau su penkiamečiu - striukė ir šortai. Šitoje šalyje žmonės serga labai arba visiškai neserga. Greičiau antras variantas. Juk GP Jums pasiūlys paracetamolio. Ar gimdote? Ar migrena? Paracetamolio čia galima gauti visur.  Pirmadienį jaučiau, kad turiu temperatūros, bet gaila svarų termometrui, kol baisiai nereikia, todėl tik jaučiau, bet nežinojau kiek. Juk pirmas vaistas yra pozityvus nusiteikimas. Ir taip energingai paracetamolio palaikoma važiavau traukiniu, paskui metro. Važiavau pas Angelus. Taip vadinasi metro stotelė prie tos vietos, kur įsikūręs vienas geriausių Londone vertimo biurų. Ėjau ten pasišniukštinėti ir įrodinėti, kad vis dėlto kažką gyvenime juk dirbau ir kažkokiu...

Karalienės saloje jau visiškas pavasaris, narcizai žydi ir tulpės ir dar visokios magnolijos ar kokios ten -olijos-, kurių aš neatpažįstu. Labai daug paukščių (su ornitologija man irgi nekažką) ir jų balsų nuo ankstaus ankstaus ryto. Net traukiniai, atrodo, linksmiau važiuoja. Linksmai kaupiasi servetėlių krūva prie lovos, nes antai sinusitas pasirodė.  Viskas prasidėjo nuo Velyknakčio mišių gimtojoje šiaurėje. Nuo laužo ir klebono pasakymo, kad neprilaistykit bažnyčioje vaško, nes patys ir valysit. Aš, aišku, prilaisčiau ir paskui panagės buvo pilnos vaško, nes bandžiau paslėpti įkalčius... Mama išsitraukė dvi krikšto žvakes ir linksmai tarė, kad mano ir sesers buvo nepažymėtos vardu, todėl ji nežino, kieno dabar čia ta žvakė. Pripažinau, kad mano, nes per pirmą komuniją sugebėjau ją gerokai nulenkti, tai iki šiolei ir likusi tokia kreiva.  Bet negarantuoju, kad sesuo nepadarė to paties. Žodžiu, mes tas žvakes deginom, atnaujinom krikšto įžadus ir tris valandas sedėjom b...