My little joys of living

   Šiandien labai gera diena mano stuburui, kojoms, akims ir skrandžiui - jie nepaliaujamai skundžiasi, todėl eisiu girtis pas gerą savo draugę orkaitę. Aš tikiuosi, kad mūsų santykiai nėra vienpusiški ir ji supras, leisis nustatoma bent 180 laipsnių ir priims tešlą į savo vidurius. Tataigi šiandien kepsim jau penktą mano gyvenime keksą.    Kadangi neketinu savo tinklaraščio  paversti (ne)oficialia Justės receptų knyga - rašysiu čia visus išbandytus receptus. Turėsite ką pasiskaityti, gal patarti, gal pabarti, o aš nesakysiu ,,negaminsiu" todėl, kad neatsimenu recepto. Tokia taigi puiki nauda!  Pirmasis pagerbtas tebūnie paprastasis keksas.  Reikės: miltų (apie 2 stiklinių, bet dedu iš akies). Jei neturite namie - vadinasi nekepate blynų. O jei nekepate blynų - gal užmiršote, kad yra ir toks puikus patiekalas kaip blynai su uogiene ir kakava. (Bet čia jau kontekstai...) 3 kiaušinių 1 arbatinio š. kepimo miltelių 1 to paties vani...

Analizuojant kai kuriuos Liūnės Sutemos eilėraščius, galima nusisukti sprandą. Va taip va. Ir vis tiek ji viena iš mano mylimiausių. Dalinuosi: Iš Liūnės Sutemos ,,Sugrįžau. Poezijos rinktinė“:                   Leliojimai Žvėris žaliom akim tyko į mano naktį, įsitempęs šuoliui – aš bijau užmigt, kad sapne neatskristų laukinės antys, išklykdamos mūsų burtažodį į žvėries pravertus nasrus, tvankia drėgme garuojančius, lyg ežeras, kurio vardą seniai užmiršau, ir bijau prisiminti, bijau, kad sapne neatbėgtų baltasis ėriukas ištroškęs, ir jo basakojė sesuo - plečias žalios akys žvėries ir mano, nuo laukimo ir įtampos. Ko užtrunka, ko neateina broliai, užkapoję dalgiais Žilviną, noriu paslaptį jiems išduot - noriu užmigt. Ne sapnuot. (27 psl.)

Su Naujais 2013 visus, kurie atsiverčia (ne)reikalingą. :) Labai džiaugiuosi dėl kiekvieno, kuris perskaito ar paskaitinėja mano mintis (kad ir kokios chaotiškos jos kartais būtų), pakomentuoja ar pasiūlo pasikalbėti ,,vis a vis". O dabar trumpai: apie tinklaraštį, mano metus, (ne)išsipildžiusias svajas ir naujus lūkesčius. (Ne)reikalingas?    Nors 2012 (Ne)reikalingas reikalingesniu netapo, bet viliuosi, kad  tie 48 2012 metų įrašai atspindėjo ne tik ko aš (ne)nuveikiau, ką mąsčiau, kas man rūpėjo, bet ir privertė kiek nors susimąstyti apie tai, kas vyksta aplinkui Jus. Būtent todėl stengiausi kurti įrašus su paraštėje liekančiu klausimėliu kaip antai  ,,Susirūpinusiai laimingas įrašas" . Ar man bent kiek pavyko? Galite atsakyti tik Jūs.:) Prognozė 2013: galbūt šiemet įsitikinsiu (Ne)reikalingo reikalingumu arba nereikalingumu. Taip pat ryžtingai pažadu, kad tinklaraštis taps bent kiek aiškesniu ir filmų, knygų, muzikos rekomendacijos nepaskęs be...